Nuo pat vaikystės esame mokomi, kaip turėtume elgtis ir kaip reikėtų gyventi. Iš pradžių tėvai, vėliau mokytojai ir dėstytojai, daugelis žmonių mūsų gyvenime, kuriuos sutinkame, jaučia kone pareigą pareikšti, ką darome labai gerai, o ką – blogai.
Ar pastebėjote, kaip subjūra nuotaika, kai kas nors jūsų ilgai puoselėtą svajonę sumala į miltus? Pasako bjaurią pastabą? Esame įpratę, kad kitų nuomonę reikia išklausyti, gerbti, o kartais net priimti, tačiau ar tikrai visada? Gal atėjo metas įvertinti ir tai, kad mūsų pačių nuomonė mūsų gyvenime turėtų būti lemiama?
Jūs nemetate darbo, nors jo nekenčiate, tačiau visi juk sako, kad padarytumėte klaidą – esą jis toks prestižinis. Nesiskiriate su antrąja puse, nors nieko tarp jūsų nebeliko tik dėl to, kad aplinkiniai įtikėję, jog esate tobulai tinkantys vienas kitam. Kartais, kai sustojate ir viskas nurimsta, greičiausiai į galvą ateina mintys, kad gyvenate ne taip, kaip norite, ir darote ne tai, apie ką svajojate, rašoma lifehacker.ru.
Kodėl pasiduodame kitų įtakai?
Labai dažnai net patys sau neprisipažįstame, kad jaučiame baimę. Baimę pasielgti kaip nors ne taip ir tapti smerkiamų žvilgsnių taikinyje. Jeigu elgsitės taip, kaip norite jūs, o ne kiti, tuomet galimos kelios įvykių vystymosi eigos. Pavyzdžiui, jūs galite pasigailėti, kad pasielgėte neteisingai, tačiau viso to išvada viena – gavote pamoką ir žinosite, kaip kitą kartą reikėtų daryti. Kitas variantas tas, kad jūsų pasirinkimas kaip tik bus tas, kurio jums reikia.
Dažnai mes leidžiame kitiems mus valdyti dėl to, kadangi nenorime prisiimti atsakomybės. Kai perleidžiame sprendimo teisę mamai, tėčiui ar draugei, visą naštą permetame jiems ir taip jaučiamės saugūs – juk jų žodis ir bus paskutinis!
Tačiau tai ir tam tikra mazochizmo forma, be to, toks elgesys yra būdingas žmonėms, kurių savęs nevertina. Pasirinkti aukos vaidmenį ir nuolat prašyti pagalbos yra būtent tai, dėl ko kai kurie jaučiasi svarbūs, reikalingi ir pastebėti. Deja, su laimingu gyvenimo toks scenarijus neturi nieko bendro.
Reikia paminėti ir tai, kad dažnai mandagiems ir išauklėtiems žmonėms neišeina savo pašnekovui pasakyti „ne“. Todėl ir tylima, nutylima ir elgiamasi taip, kaip patogu kitiems. Štai jums ir išnaudojimo forma. Prisiminkite, kad visi tikslai ir siekiai yra būtent tai, kas jus veda pirmyn – tai jūsų prioritetai. Jeigu kiti žmonės sau leidžia jumis manipuliuoti, kodėl jums turėtų būti gėda jiems atsakyti?
Kaip išmokti gyventi, į kitų nuomonę žvelgiant apdairiai, o ne pasineriant stačia galva?
Pirmiausia pasistenkite suprasti, ko jūs iš tikrųjų norite. Įtaka turi dešimtis kaukių ir tai nėra vien tiesioginis to demonstravimas, kai esate verčiami daryti tai, kas jums ne prie širdies nurodant pirštu.
Jus galima maigyti it molį ir pasidaryti sau patogų. Ar tikrai norite tokio požiūrio į save?
Netgi paprasčiausios frazės jus gali pastūmėti elgtis taip, kaip jums nebūdinga ir to nenorite, tarkime, kolegos giria jūsų organizacinius sugebėjimus ir štai – jūs jau atsakingas už visų švenčių organizavimą ir scenarijus.
Kiekvieną kartą priimdami kokį nors sprendimą pamąstykite – taip darote dėl to, kad to norite, ar dėl to, kad to nori kiti. Visada gerai pagalvokite, kada pasakyti „taip“, kadangi net patys patraukliausi pasiūlymai turi savų kabliukų.
Būkite atsargūs su pažadais, kadangi jie anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti įvykdyti. Taip pat atsiminkite, kad provokacija – tai bandymas pasiekti savo tikslą, gudrus žaidimas. O jūs juk jau nebe mokykloje, ar ne? Jūs niekam nieko neprivalote įrodyti, sužavėti, įkvėpti ar kitaip paveikti.
Net jeigu jūsų požiūrį lydės atviras grubumas, nepasitenkinimas – tai jau ne jūsų problema, kadangi tokius būdus sužaisti renkasi tie, kurie jau išbandė visą savo manipuliacijos arsenalą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip per 5 minutes atpažinti kompleksuotą žmogų
Nereikia bijoti sakyti to, ką jūs galvojote, kokia jūsų akimis žvelgiant yra tiesa. Juk pasidavimas kitų nuomonei – tai savųjų tikslų, idealų ir vertybių pamynimas. Be to, noras visiems įtikti ir patikti negali būti vertinamas kaip suaugusio, tikinčio savimi, žinančio savo vertę žmogaus bruožas. Jus galima maigyti it molį ir pasidaryti sau patogų. Ar tikrai norite tokio požiūrio į save?
Suvokimas, kad elgiatės taip, kaip kiti nori, priklausymas nuo jų nuomonės, savojo „aš“ slopinimas – visa tai yra ženklas, kad jūs viską darote dėl kitų. Išėjimas iš šitos situacijos gali būti klaidus ir sudėtingas, tačiau tunelyje visada yra šviesa, paskui kurią galite sekti. Būkite atviri sau ir jus supantiems žmonėms.
Ką sako psichologai?
Visų pirma, įtaka – tai konkrečių priemonių naudojimas su kurių pagalba vienas žmogus keičia savo elgesį, vertinimą, požiūrį ir santykį dėl kito asmens. Tos priemonės gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, prašymas, prievarta, fizinis smurtas ir pan.
Žmonės dažnai pasiduoda kitų įtakai ir tai yra visai normalu, kadangi mes visi norime būti mylimi, gerbiami, vertinami, todėl patartina atskirti įtaką, kuri skatina tobulėti ir tą, kuri kaip tik griauna jūsų gyvenimą. Ir jeigu svetimų žmonių manipuliacijas mes galime įveikti nuo jų atsiribodami, arba nekreipdami dėmesio, tai artimų, tokių kaip tėvai ir draugai nuomonei ir požiūriui esame jautresni ir gali būti sunku atrasti pusiausvyrą.
Tokiu atveju patartina stebėti, ką gero duoda jų įtaka ir jeigu jaučiate, jog tai tik spaudimas ir jūsų gyvenimo žalojimas, pasistenkite atrasti žodžius ir būdus, kurie padės nuo to išsivaduoti, arba – išlaikykite distanciją.