Lietuvoje praūžęs rinkimų metas buvo nesėkmingas daugeliui politikų, bet tik ne žurnalistei Nemirai Pumprickaite (56): ji tą laikotarpį uoliai atlaikė. „Prezidentai keičiasi, o aš vis dar čia, – juokiasi aktualijų laidų vedėja, kurią turbūt net vaikai gatvėje dabar palydi nemaria ekrano fraze „C’mon, Nemira!“ – Ir jei jūs nieko prieš, aš čia dar pabūsiu.“
Nemira neslepia, kad televizijoje ji jaučiasi daug geriau nei anoje barikadų pusėje. „Kai prieš dešimt metų dirbau Vyriausybės tarnyboje, aiškiai jaučiau, kad žurnalistai manęs nebelaikė sava. Tai buvo gera patirtis, bet nebuvo geriausias mano pasirodymas. Anuomet man reikėjo kalbėti svetimomis lūpomis, o dabar kalbu pati už save.“
Ar namuose ji irgi tokia – konkreti, dalykiška, pavadovaujanti, pareguliuojanti kryptį? „Pripažįstu, kad esu blogo charakterio žmogus. Geras mano bruožas tik vienas – nelaikau pykčio, barnį pamirštu jau po pusvalandžio. Klausimas, ar pamiršta tas, kuriam pasakiau... Greičiausiai ne. Bet kenčia žmogus, ką padarysi.“
Su savo gyvenimo vyru Gediminu Bajoru jiedu – jau dvidešimt penkerius metus. Į vis dar pasitaikantį klausimą „kodėl jūs nesituokiate?“ Nemira turi atsakymą. Kartą ji jau buvo ištekėjusi ir suprato: daugiau niekada. „Nusprendžiau, kad nei man kas, nei aš kam santuokoje gadinsiu nervus.“
Vaikų klausimu Nemira irgi turi ką pasakyti. „Net nežinau, ką galėčiau jiems perduoti: niekada neturėjau plano, ką norėčiau vaikui įdiegti, kokį jį išauginti. Iki šiol nesuprantu, kaip su vaiku būti, ką su juo kalbėti. Širdis džiaugiasi, kai matau gražius vaikų ir tėvų santykius, bet suvokiu, kad pati tam neturėčiau kantrybės.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“