Andy Kingas (58) turbūt nesiryžtų dėl darbo nužudyti žmogaus, tačiau kitų ribų jis neturi. Niujorkietis renginių organizatorius pasaulyje išgarsėjo dėl labai delikačios priežasties: gelbėdamas savo organizuojamo festivalio komandą, buvo pasiryžęs pamaloninti muitinės pareigūną oraliniu būdu. Laimei, to daryti neprireikė, tačiau pareigingasis Andy vis tiek atsidūrė šlovės viršūnėje.
Tūkstančiai interneto portalų jį tituluoja „Blow Job King“ („Oralinio sekso karaliumi“), bet nuo Andy tai nubėga kaip vanduo nuo žąsies. Kurgi ne: jis jau tapo dviejų populiarių filmų herojumi, bent trys JAV televizijos kanalai jam pasiūlė kurti autorinę laidą, mineralinio vandens kompanijos bruka jam reklamos sutartis, tviteris ir kiti socialiniai tinklai sproginėja nuo Andy memų, o įvairiausios verslo konferencijos ir festivaliai kaunasi tarpusavyje bandydami pasikviesti guvųjį amerikietį pasidalyti sėkmės paslaptimi.
„Vakar pasakojau savo gyvenimo istoriją tūkstančiui žmonių Niujorke, šią savaitę laukia susitikimas su trimis tūkstančiais Las Vegase, o kur dar begaliniai filmavimai, – smagiai dūsauja ponas Kingas, bene pagrindinė inovacijų ir technologijų konferencijos „LOGIN“ žvaigždė, telefonu duodamas interviu „Žmonėms“.
Gal Andy ir nebūtų pakilęs į žvaigždes, jei „Fyre“ festivalis, kurį likimas jam lėmė organizuoti, nebūtų tapęs toks skandalingas. Paradoksas: „Fyre“ labiausiai išgarsėjo todėl, kad... neįvyko.
„25-erius metus sėkmingai organizuoju įvairius renginius, tačiau paradoksalu – mane išgarsino vienas festivalis, kuris neįvyko“, – konferencijoje pasakojo Andy.
„Netflix“ apie tai sukūrė filmą „Fyre: The Greatest Party That Never Happened“ („Fyre“: didingiausias vakarėlis, kuris neįvyko“). Idėja surengti prašmatnų ir „visus stogus nunešantį“ muzikos festivalį kilo apsukriam jaunuoliui Billy McFarlandui. Renginys turėjo įvykti 2017-ųjų gegužę Bahamų Didžiosios Egzumos saloje ir suburti socialinių tinklų žvaigždes, įžymybes bei turtingus jų sekėjus. „Socialinė medija sukūrė ir tuo pačiu sugriovė šį festivalį. Aš niekada nebuvau didelis virtualaus pasaulio fanas. Aš negerbiau to pasaulio. Man buvo šokas, kad tai taip stipriai veikia“, – kalbėjo A. Kingas.
Bilietai kainavo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių JAV dolerių, instagrame šį renginį reklamavo Kendall Jenner, Bella Hadid, Emily Ratajkowski ir kitos įžymybės, tačiau organizaciniai reikalai klojosi kur kas liūdniau, nei buvo galima pamanyti. Rengėjams tragiškai stigo lėšų sumokėti už apsaugą, medicinos paslaugas, maistą ir gėrimus. Komiška situacija, į kurią pakliuvo renginio prodiuseris Andy Kingas, susiklostė irgi iš skurdo: kompanija „Evian“ sutiko festivaliui nemokamai skirti 250 tūkstančių buteliukų mineralinio vandens, tačiau siunta užstrigo Bahamų muitinėje, nes niekas nesumokėjo 175 tūkstančių JAV dolerių muito. Ir tuomet Billy McFarlandui šovė „geniali“ mintis, kaip išsisukti. „Tu – mūsų nuostabusis gėjų lyderis, – kreipėsi jis į Andy. – Ar galėtum pasiaukoti dėl komandos ir pačiulpti muitininkui, kad išspręstume tą vandens problemą?“
„Ką pamanėte, išgirdęs tokį Billy pasiūlymą?“ – atsargiai teiraujuosi. „Jūs nepažįstate Billy: tai tikrai ne pats beprotiškiausias jo pasiūlymas, – juokiasi Andy. – Visai nenustebau jį išgirdęs. Ir tai, pripažinkime, nebuvo blogiausias sprendimas: supratau, kad jei to nepadarysiu, mums gali būti kur kas blogiau. Taigi nusprendžiau atlikti tą reikalą, paskui greitai pamiršti – ir judėti toliau.“
„Po to, kai šis dalykas išplito viešojoje erdvėje sulaukiau labai daug LGBTQ bendruomenės skundų – jie mane ragino tuos žmones paduoti į teismą dėl seksualinio priekabiavimo. Įdomiausia yra tai, kad aš jau buvau pasiryžęs tai daryti. Jau kurį laiką aš organizuoju „zero waste“ renginius. O oralinį būčiau daręs dėl to, kad į salą būtų įleidę sunkvežimį su plastikiniais vandens buteliukais“, – sakė A. Kingas.
Į reikalą Andy pažvelgė rimtai: išsimaudė po dušu, pasikvepino, pasipurškė į burną gaiviklio – ir nuvažiavo į muitinę. Pareigos atlikti jam neteko: problema buvo išspręsta įprastu būdu, tai yra muitą vis tiek reikėjo sumokėti. Festivalio tai neišgelbėjo: suvažiavę svečiai vietoj prašmatnių vilų išvydo purviną palapinių miestelį, o vietoj gurmaniškų patiekalų buvo pavaišinti sausa duona su sūriu.
Renginio organizavimas buvo klaikus – tūkstančius už bilietus sumokėję turtingi jaunuoliai blaškėsi nesuprasdami, kas vyksta. Galiausiai „Fyre“ baigėsi net neprasidėjęs. Liko didžiulės skolos, McFarlandas sėdo į kalėjimą – ten praleis dar šešerius metus. Andy liko nusvilęs, bet „Netflix“ filme nuskambėjusi jo nuoširdi išpažintis tuoj pat išplito internete – ir tai prodiuserį per naktį pavertė žvaigžde.
Aišku, tokia šlovė – dvejopa. Išvydęs tviterį užplūdusią gausybę memų su savo atvaizdu, silpnesnių nervų žmogus gal būtų prasmegęs skradžiai žemę... Bet tik ne Andy. „Socialinių tinklų reakcija mane šokiravo, tačiau nesugniuždė, – prisipažįsta jis. – Žmogus, niekada neragavęs viešumo, nuo tokio cunamio gal ir būtų palūžęs. Bet aš šou pasaulyje ne naujokas: Niujorko renginių planavimo versle dirbu jau dvidešimt penkerius metus, suorganizavau tūkstančius renginių. Su komanda stengiamės darbe laikytis principo „Visiškai be atliekų“, saugome gamtą, rūpinamės planetos ateitimi. Kai geriau pagalvoji, kokia ironija: dirbdamas „Fyre“ ketinau pačiulpti muitinės pareigūnui už tai, kad leistų į festivalį įsivežti 250 tūkstančių plastikinių buteliukų mineralinio vandens!.. Galiu tik pasiteisinti, kad ne aš buvau suradęs tą rėmėją – tai padarė kažkas kitas.“
Šiandien Andy mėgaujasi aplankiusia šlove, racionaliai išnaudoja populiarumą ir... planuoja naują didžiulį muzikos festivalį. Į klausimą, ar nebijo antrąkart lipti ant to paties grėblio, entuziastingai atšauna: „O ne, šįkart viskas bus tobula. Be abejo, nebus jokio plastiko... Ir renginiui suorganizuoti bus skirti mažiausiai devyni mėnesiai, o ne keletas savaičių, kaip buvo su „Fyre“. Žinau – pasaulis jau laukia, kada tai padarysiu.“
