Nors apie šimtmečiais rūmuose kaupiamus turtus sklando legendų, daugumą Europos karališkųjų šeimų iki šiol išlaiko šalių mokesčių mokėtojai. Kam tautiečiai dosniausi?
Pilys, rūmai, auksas, puošnūs apdarai, nuo vaišių dieną naktį lūžtantys stalai... Žvelgiant iš šalies, net ir dabartinių Europos monarchų ar princų gyvenimas primena stebuklinę pasaką. Tačiau vieni karališkųjų rūmų gyventojai tikrai klesti, o kitiems tenka gyventi įjungus „taupymo režimą“. Žinoma, nekalbama apie tokius mėlyno kraujo turinčius asmenis kaip 12-asis Thurn und Taxis princas Albertas (34) – vokiečių aristokratas, neturintis nei karalystės, nei pavaldinių, norinčių jį išlaikyti. Tiesa, pinigų jam ir nereikia: 1990-aisiais mirus tėvui, princui Johannesui, vos aštuonerių Albertas tapo vienu jauniausių milijardierių pasaulyje – paveldėjo ne tik įspūdingas sumas banke, bet ir nekilnojamojo turto, meno kūrinių bei verslą. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo turtas vertinamas daugiau nei 1,7 milijardo eurų!
Didžioji Britanija – 46,5 milijono eurų per metus
Teigiama, kad nė vienoje Europos šalyje monarchų šeima taip nelepinama finansiškai kaip Ūkanotajame Albione. Nors, anot karališkosios šeimos asmeninių finansų valdytojo sero Alano Reido, karalienės ir jos artimųjų išlaikymas eiliniam britui kainuoja vos 0,74 cento per metus. Ir tik dėl kapitalinio Bakingamo rūmų remonto ši suma per artimiausius keletą metų gali padidėti beveik dukart.
Maža to, oficialiai vadinamoji monarcho dotacija karališkajai šeimai mokama iš valstybės iždo (pagal 1760-aisiais karaliaus Jurgio III ir tuometinės vyriausybės pasirašytą sutartį, kurią atnaujina kiekvienas naujas monarchas), bet skiriama už rūmų įsipareigojimą perduoti šalies vyriausybei visas iš monarchijai priklausančio nekilnojamojo turto gaunamas pajamas ir sudaro 15 procentų šios sumos. Iš monarcho dotacijos mokama už šeimos keliones, rūmų išlaikymą ir komunalines paslaugas, taip pat – atlyginimai darbuotojams. Apsaugai, ceremonijoms ir kitiems vis gausėjančios karališkosios šeimos nariams išlaikyti pinigai sąskaitose atsiduria iš kitų šaltinių. Tarp jų – ir iš Lankasterio grafystės, kurioje karališkajai šeimai priklauso daugiau nei 18 tūkstančių hektarų žemės, taip pat rezidencijos, komercinės paskirties pastatai bei žemės ūkio objektai. Karališkajai šeimai priklauso ir Balmoralo pilis bei Sandringamo rūmai, nekilnojamasis turtas Londone, vertinga meno kolekcija. Pajamų šaltinį turi ir sosto paveldėtojas princas Charlesas (68). Elizabeth II (91) asmeninis turtas, žurnalo „Forbes“ duomenimis, vertinamas maždaug 440 milijonų eurų. Išsami informacija apie Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos finansus skelbiama oficialioje interneto svetainėje www.royal.co.uk
Monakas – 43,5 milijono eurų
Gana įspūdinga suma žinant, kad paties kunigaikščio Alberto II (59) turtas, įvairių šaltinių duomenimis, gali būti vertinamas nuo vieno iki pusantro milijardo eurų. Badinasi, keturių vaikų tėvas yra vienas turtingiausių Europos monarchų! Jam priklauso nekilnojamasis turtas pačioje nykštukinėje valstybėje (anot kai kurių šaltinių, tai gali būti beveik ketvirtadalis viso Monako) ir Prancūzijoje, tačiau ne rūmai, kuriuose gyvena. Maža to, kunigaikštis turi įspūdingą senovinių automobilių ir itin vertingų pašto ženklų kolekcijas, daug sėkmingai dirbančių pasaulinių kompanijų akcijų.
Nyderlandai – 40,1 milijono eurų
Suma atrodo įspūdingai, tačiau karalius Willemas-Alexanderis (50) su žmona karaliene Máxima (46) stengiasi gyventi taupiai ir, kaip juokaujama, pasivažinėti po Amsterdamą rūmams priklausančia prabangia paauksuota karieta sau leidžia vos kartą per metus. Daugiau nei pusė kasmet gaunamos sumos skiriama apsaugai, reprezentaciniams reikalams, kelionėms ir tik nedidelė dalis – asmeninėms reikmėms bei drabužiams (pasak svetainės www.royal-house.nl – apie 6 milijonus eurų). Dalis šiš pinigų tenka ir sostą sūnui perleidusiai karalienei Beatrix (79), kuri šalį valdė 33 metus. Už privačius karališkosios šeimos narių skrydžius nuo 2014-ųjų mokama iš jų pačių sąskaitų. Asmeninis Nyderlandų monarchų turtas, žurnalo „Forbes“ duomenimis, vertinamas maždaug 300 milijonais eurų. Papildomų pajamų Jo Didenybė Willemas-Alexanderis gauna iš nekilnojamojo turto bei investicijų.
Norvegija – 28 milijonai eurų
Teigiama, kad iš šios sumos maždaug 1,2 milijono eurų tenka karaliaus Haraldo V (80) bei karalienės Sonjos (80) asmeninėms reikmėms ir apie milijoną – sosto įpėdiniui princui Haakonui (44) su žmona princese Mette-Marit (44). Karališkieji rūmai ir dauguma rezidencijų šioje šalyje priklauso valstybei, tačiau jachta, kuria rūpinasi Norvegijos karališkasis laivynas, – pačiam Haraldui V.
Švedija - 12,8 milijono eurų
Pusę šios sumos karalius Carlas XVI Gustafas (71) gali skirti šeimos (savo ir žmonos karalienės Silvios (73) bei vaikų – princesių Victorios (40) bei Madeleine (35) ir princo Carlo Philipo (38)) išlaidoms, kita pusė tenka rūmams išlaikyti (Švedijoje jų yra vienuolika). Savo ruožtu šioms rezidencijoms skiriama ir dalis pinigų, surinktų iš lankytojų. Karališkajai šeimai priklauso tik keletas rūmų, tarp jų – oficialia vasaros rezidencija virtusi Solliden valda, esanti Elando saloje, kiti – valstybės nuosavybė. Švedijos karališkosios šeimos turtas vertinamas maždaug 60 milijonų eurų.
Belgija – 11,6 milijono eurų
Šie pinigai skiriami ne tik karališkosios šeimos išlaidoms, bet ir rūmams, automobiliams išlaikyti, darbuotojų algoms. Maža to, dabartinis Belgijos karalius Philippe’as (57) yra pirmasis šalies monarchas, kuris privalo mokėti kai kuriuos mokesčius. Todėl iš jau minėtos sumos maždaug 700 tūkstančių eurų kasmet grąžina valstybei. Finansų reforma pradėta įgyvendinti 2013-aisiais, po daugybės karališkuosius rūmus sukrėtusių finansinių skandalų. Nuo tada monarchų šeima priversta mokėti mokesčius, gauna gerokai mažesnę pinigų sumą ir privalo smulkiai atsiskaityti, kur juos išleido.
Danija – 10,4 milijono eurų
Dešimt procentų šios sumos atitenka karalienės Margrethe (77) vyrui princui Henrikui (83), pusantro procento – seseriai princesei Benedikte (73). Nors ir yra viena seniausių, ši monarchija tikrai ne viena turtingiausių – karalienės šeimos turtas vertinamas apie 30 milijonų eurų. Tiesa, monarchei priklauso nemaža dalis rūmuose eksponuojamų ir plačiajai visuomenei prieinamų meno kūrinių. Karališkajai šeimai priklauso ir dalis šalyje esančių rūmų, tačiau dauguma ji gali tik naudotis, nes tai – valstybės nekilnojamasis turtas.
Liuksemburgas – 10,1 milijono eurų
Tokia suma kasmet skiriama Liuksemburgo didžiojo hercogo Henri (62) šeimos būtinoms išlaidoms – reprezentacijai ir rūmams išlaikyti. Maža to, iš valstybės hercogas gauna apie 270 tūkstančių eurų asmeninėms išlaidoms. Asmeninis Liuksemburgo valdančiosios šeimos turtas vertinamas maždaug 2,65 milijono eurų.
Ispanija – 7,7 milijono eurų
Šie pinigai išmokami lygiomis dalimis kas mėnesį. Nors suma gal ir atrodo įspūdingai, tiek pinigų iš valstybės kasmet gaunantys Ispanijos karalius Felipe VI (49) su karaliene Letizia (45) gyvena vadovaudamiesi vieninteliu principu: griežtas taupymas. Beje, kasmetinę algą Felipe 20 procentų susimažino 2014-aisiais, vos tapęs karaliumi, ir dabar gauna maždaug 234 tūkstančius eurų per metus. Karalienei tenka 130 tūkstančių eurų. Iš valstybės skiriamų 7,7 milijono eurų karališkoji šeima privalo ne tik išlaikyti milžiniškus rūmus, bet ir remti finansiškai vyresniuosius jos narius. Šių pinigų turi užtekti ir reprezentacijai, ir darbuotojų atlyginimams. Maža to, karališkosios šeimos nariai, kaip ir visi šalies gyventojai, moka mokesčius valstybei.
