Vestuvės – tradicinė šventė. Nuo seno žinomi papročiai ir taisyklės, kurias esą privalu gerbti, jaunuosius lydi iki šiol. Nors pačios apeigos, tuoktuvių vieta ir stilius su laiku pasikeitė, iki šių dienų kai kurių tradicijų vis dar laikomasi. Į ką verta atkreipti dėmesį, o kas yra tiesiog mitas?
Vestuvinių suknelių „Salono R“ vadovės Ritos Apanavičienės teigimu, kiekviena jaunoji laikosi savų įsitikinimų. Vieni jų – šeimos ar giminės perduodami formalumai, kiti – visiški pramanai.
„Teko susipažinti ir išvysti begalę nuotakų. Visos jos skirtingos, žavios moterys, kurios, be abejonės, ieškojo to paties – įspūdingo vestuvinio apdaro. Pastebėjau, jog būtent šia proga itin griežtai laikomasi etiketo ir savotiškų taisyklių. Teko išgirsti ir labai įdomių ar netgi nuotaiką pakeliančių prietarų. Todėl, kuomet manęs paklausia, ką apie juos manau, atsakau, kad to nereikia sureikšminti, tačiau pasidomėti – verta.“
Moters teigimu, vestuvių mitai keliauja iš kartos į kartą, o jų atsiradimo istorija – paini.
Vestuvių mitai keliauja iš kartos į kartą, o jų atsiradimo istorija – paini.
„Vienų moterų įsitikinimu, jaunosios suknelė gali ne tik atnešti sėkmę ar išpranašauti ilgą gyvenimą, bet ir garantuoti šeimos pagausėjimą. Kitų manymu – labai svarbu pasirūpinti svečių apranga ar net jaunikio kojinių spalva. Nesu tikra, kurie papročiai teisingi, tačiau bene visos, įgyvendinusios savas užmačias ir reikalavimus, jaučiasi ramiau ir prie altoriaus žengia užtikrintai.
Tarkime, vienas populiariausių papročių – vestuvių dieną puoštis perlais. Sakoma, kad būtent toks aksesuaras neš laimę ir turtus. Taip pat laikomasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje populiaraus „something old, new, borrowed and blue“ papročio, kuomet nuotaka turi vilkėti kažką seno, naujo, mėlyno ir skolinto. Senas daiktas simbolizuoja istoriją, naujas – laimingą jaunųjų ateitį, mėlynas – ištikimybę. Na o skolintas – sėkmę. Beje, skolintis reikėtų iš to žmogaus, kurio santuoka sėkminga. Tik taip skolintas daiktas atneš ilgaamžiškumą, o ne skyrybas“, – šypsojosi R. Apanavičienė.
Pasidomėjus, ar reikia laikytis įsitikinimo ir jaunosios suknelės nerodyti jaunikiui, R. Apanavičienė dėstė, kad to daryti nereikėtų.
„Nuo seniausių laikų jaunosios savo sukneles slėpė nuo jaunikių. Buvo tikima, kad jei būsimas vyras šią išvys anksčiau laiko, šeiminis gyvenimas nenusiseks. Tai paprotys, kuris pasiekė mus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mano manymu, blogiausia, kas gali nutikti – bus sugadintas siurprizas. Tik dėl šios priežasties siūlyčiau jaunikiui suknelės nerodyti. Kita vertus, esu sutikusi ne vieną porą, kurios kartu rinkosi vestuvinius apdarus ir, štai, gyvena kartu.
Be to, teko išgirsti istorijų apie lietų, raudoną spalvą ir vorus. Kalbama, kad jeigu lis – verksite, jeigu nuotakos motina pasipuoš raudona suknele ar kostiumėliu – atneš nesantaiką, jei išvysite suknelėje įsitaisiusį vorą – jis nupins laimę. Tačiau tai – tik mitai.
Svarbiausia – neužprogramuoti savęs negatyvui. Neleisti smulkmenoms užgožti tikrosios šventės esmės. Vietoj to – mėgaukitės kiekviena akimirka, kiekvienu prisiminimu ar net įvykusiu kuriozu. Garantuoju, net ir didžiausi nesklandumai, sutapimai ar netikusi suknelės spalva nesutrukdys gyventi ilgai ir laimingai.“