Naujosios Zelandijos premjerei duodant interviu įvyko drebėjimas: „Gal matote, už manęs viskas juda“

Naujosios Zelandijos premjerės Jacindos Ardern neišmušė iš vėžių interviu metu įvykęs 5,6 balo žemės drebėjimas / Scanpix nuotr.
Naujosios Zelandijos premjerės Jacindos Ardern neišmušė iš vėžių interviu metu įvykęs 5,6 balo žemės drebėjimas / Scanpix nuotr.
BNS
Šaltinis: BNS
2020-05-25 14:15
AA

Naujosios Zelandijos Šiaurės salą pirmadienį ryte supurtė 5,6 balo žemės drebėjimas, neišmušęs iš vėžių ministrės pirmininkės Jacindos Ardern, kuri tuo metu davė interviu tiesioginiame televizijos eteryje.

Prieš 8 val. ryto vietos (sekmadienį 23 val. Lietuvos) laiku prie salos krantų įvykusio drebėjimo židinys buvo maždaug 52 km gylyje netoli Levino miesto, esančio už maždaug 90 km į šiaurę nuo Velingtono, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS).   

Šv. Jono greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir Naujosios Zelandijos policija informavo negavusios pranešimų apie nukentėjusius žmones ar žalą. Cunamio pavojus nebuvo paskelbtas.  

Drebėjimas buvo gerai juntamas Velingtone, kur J.Ardern tuo metu parlamento rūmų komplekso pastate, vadinamame Aviliu, davė interviu rytinei pokalbių laidai. Šis pastatas taip suprojektuotas, kad gali absorbuoti požeminius smūgius nežymiai svyruodamas ant savo pamatų. 

„Ryanai, dabar mes čia turime šiokį tokį žemės drebėjimą“, – sakė premjerė, kreipdamasi į pokalbių laidos „AM Show“ vedėją Ryaną Bridge'ą Oklande, ir susirūpinusi apžvelgė salę. 

„Čia gana neblogai purto, gal matote, už manęs viskas juda“, – pasakė J.Ardern ir nusišypsojusi toliau ramiai tęsė interviu. 

„Jis ką tik baigėsi, – sakė premjerė. – Mums viskas gerai, man virš galvos nėra jokių kabančių šviestuvų, man atrodo, esu struktūriškai tvirtame pastate.“ 

Žiūrėkite vaizdo įrašą, kaip premjerė tiesioginiame televizijos eteryje sureagavo į žemės drebėjimą: 

Naujoji Zelandija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui – tektoninių lūžių lankui, kuriame įvyksta didelė dalis viso pasaulio žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų. Šalis kasmet patiria daugiau kaip 15 tūkst. seisminių smūgių, bet tik 100–150 jų būna pakankamai stiprūs, kad būtų juntami žmonių.

2011 metais Pietų salos Kraistčerčo miestui smogęs 6,3 balo žemės drebėjimas nusinešė 185 gyvybes ir sugriovė tūkstančius pastatų, o 2016-aisiais kiek toliau į šiaurę įvykęs 7,8 balo drebėjimas buvo antras pagal stiprumą iš kada nors užregistruotų Naujojoje Zelandijoje. 

Kai kovo pabaigoje Naujojoje Zelandijoje dėl koronaviruso protrūkio buvo įvestas septynių savaičių karantinas, J.Ardern kalbėjo, jog šalis visuomet turi būti pasiruošusi dideliam žemės drebėjimui, nes jis gali įvykti bet kada.    

„Aš, kaip „virpančių salų“ ministrė pirmininkė, nuolat galvoju, kad nepriklausomai nuo to, kas vyksta mūsų gyvenime, visuomet turime būti tam pasiruošę“, – sakė ji žurnalistams. 

Naujosios Zelandijos seisminio stebėjimo tarnyba „GeoNet“  pirmadienio žemės drebėjimo stiprumą įvertino 5,8 balo ir nurodė, kad buvo užfiksuota apie 40 pakartotinių smūgių. 

„Velingtone buvo juntamas ilgas, stiprus kratymas. Nebuvo linksma“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė vienas vartotojas. 

Kitas tviterio vartotojas pranešė, kad „gana smarkiai papurtė ir Vairarapoje“, esančioje į rytus nuo Šiaurės Palmerstono. „Tikiuosi, niekas nenukentėjo“, – rašė jis.