Naujojo „LAIMA Velvet“ numerio veidai – dvynės, geriausios draugės Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė

Žurnalo „LAIMA Velvet“ viršelis
Žurnalo „LAIMA Velvet“ viršelis
Šaltinis: Elaima.lt
2016-10-05 15:44
AA

Prekybos vietose jau pasirodė naujas žurnalo brandžiai moteriai „LAIMA Velvet“ numeris. Jame šį kartą kviečiame skaityti:

Geriausios draugės iš Antakalnio

Pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko dvynės dukros Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė didžiąją dalį gyvenimo praleido tėvo šešėlyje. Niekas jų neklausė, ar nori būti žinomos, pernelyg nesigilino, kaip jautėsi kažkada lydėdamos tėvą į oficialias užsienio keliones, ką slepia griežti jų veidų bruožai ir pabrėžtinas santūrumas viešumoje.

Verslininkė Laima su aktoriumi Daliumi Mertinu užaugino tris vaikus: Dominyką, Mykolą ir Laimą Barborą, vyriausias sūnus ją pradžiugino dviem anūkėmis – Nida ir Ieva. Akušerė-ginekologė Audronė su vyru, Vaisingumo klinikos vadovu Algirdu Usoniu, yra ne tik dviejų dukterų Andrės ir Gustės tėvai ir penkių anūkų: Rūtos, Mildos, Algirdo, Motiejaus ir Vincento, seneliai. Jie galėtų būti simboliniai kelių tūkstančių kūdikių krikštatėviai – tiek gyvybių jų klinikoje išvydo šį pasaulį.

Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė / Tomo Kaunecko//žurnalas „LAIMA Velvet“ nuotr.

Rubrikoje „Velvet. Veidai“ – paprastas nepaprastų dvynių gyvenimas. Nuoširdus pokalbis su dviem stipriomis moterimis apie kadaise patirtus išbandymus viešumu ir ne mažesnius kasdienius iššūkius, kuriuos, kaip ir kiekvienai iš mūsų, šiandien tenka įveikti.

40+, 50+, 60+: kuo toliau, tuo geriau

Kai kartą žurnalistas paklausė garsios britų menininkės Tracey Emin, kaip ji jaučiasi sulaukusi 50-ies, ši atsakė: „Mėginu įsivaizduoti, kad mano gyvenimas – knyga, trijų tomų rinktiniai raštai. Dabar štai sėdžiu antrame tome ir jaučiuosi labai gerai.“

Jaunystė visada pranašesnė už senatvę, kad ir ką Emin ar tūlas psichologas aiškintų. Daugelio mūsų ta jaunystė buvo visai sumauta, kupina daugybės kompleksų, baimių, meilės dramų, badmiriavimo. Bet jei kas nors tada būtų pasiūlęs keistis vietomis, tarkim, su Anglijos karaliene, būtume pasišiaušusios: „Gal išprotėjote?! Ji – sena!“ Ir nebebūtų reikėję jokių kitų argumentų.

Pagrindinis skirtumas tarp jaunystės ir senatvės yra tas, kad pirmoji nieko nežino apie antrąją. Ir ta nežinia gąsdina. Nors dabar – ne taip baisiai, kaip anksčiau. Mažėja distancija tarp mamų ir dukrų, dar labiau – tarp kartų, nes jų interesai pasidaro panašūs. Be to, ilgai trukęs jaunystės kultas išprovokavo atsakomąją reakciją. Ekscentriška 95-erių Iris Apfel fotografuojama žurnalų viršeliams; mados namai kaip modelius kviečia žilagalves damas; prieš porą metų nugriaudėjo Linos Plioplytės filmas „Amžinai jaunos“. O ir mūsų minėtai karalienei spauda rodo daugiau dėmesio, nei reikia: Elizabeth II, šiemet šventusi devyniasdešimtmetį, neprarado humoro jausmo, atrodo taip pat, kaip prieš ketvirtį amžiaus, o vilki gal net žaviau.

Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė / Tomo Kaunecko//žurnalas „LAIMA Velvet“ nuotr.

Pabūkime pačios sau psichoterapeutės ir išlukštenkime kiekvieną savo amžiaus dešimtmetį – esamą ar tik būsimą, atkreipkime dėmesį į įkvepiančias garsių moterų patirtis, kad kiekviena pasidarytume išvadą: gyvenimas verda. Ir nereikia sukti galvos, kad geriausi metai – praeityje. Atvirkščiai – ten liko visos mūsų prievolės.

Kaip atrodyti tarsi už milijoną

Raktinis žodis yra „tarsi“, tad, suprantama, to milijono ir nereikės. Tiesa, Kerė iš „Sekso ir miesto“ sako, kad ji mėgsta matyti savo pinigus spintoje. Gerai, kad, kaip ir serialas, šis posakis nebeaktualus – pinigai geriausiai atrodo sąskaitoje, o jei stilius būtų lygu pinigai, mada neegzistuotų. Todėl Honkongo milijonierių žmonos dažniau atrodo kaip tvarkingos eksprezidentienių kopijos arba nuotakų mamos ir tendencijų net sapnuose nediktuoja. O kas jas diktuoja? Kūrybingos.

Tiesa, kūrybingumas gali sprukt į krūmus, kai nuo rugpjūčio visais kanalais plūsteli rudens tendencijų ataskaitos. Ir nors trys ketvirčiai jų – nenaujos, bet informacijos lavina priverčia atsirasti net tą veido raukšlę, kurią nežinojome turinčios.

Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė / Tomo Kaunecko//žurnalas „LAIMA Velvet“ nuotr.

Bet nevalia nerimauti. Oda, kailis, zomša, languoti audiniai, sodrios, turtingos spalvos, merinai ir kašmyrai, kostiumai, tvidai, juodi nėriniai ir blizgesys, skirti žiemos šventėms, yra „naujos“ tendencijos pastaruosius 20 metų, tad nereikia laukti rudens, kad apie jas sužinotume. Tokius drabužius perkame kiaurus metus, pavyzdingai aplankome išpardavimą ir kaupiame sezono garderobą netraumuodamos finansų. Tad šias „naujienas“ kuo ramiausiai praleidžiame, pamerkiame akį vyriško stiliaus paltui spintoje (jei jo nėra – niekada nevėlu jam ten atsirasti) ir ieškome tos šviežutėlės tendencijos, kuri mums tiktų ir patiktų.

Kad palengvintume užduotį, jums atrinkome penkias rudens mados aktualijas su visais patarimais, kaip šiuos drabužius nešioti ir kokių klaidų nedaryti.

Antakių klinika

Jei palygintume veidą su pastatu, antakiai – mūsų bruožų atraminiai blokai. Pakanka juos apgadinti ar „padėti“ ne ten, kur reikia (tai, pasitaiko, padaro ir pati moteris, ir metai), nukenčia visas vaizdas, maža to, veidas ima atrodyti senesnis, nei yra iš tikrųjų.

O kas atsitiktų, jei antakius apskritai pašalintume? Kanadiečių psichologų tyrimas parodė, kad tai padarius žmonėms pasidarė sunku atpažinti nuotraukose net labai gerai žinomus veidus. Anot psichologijos profesoriaus Javido Sadro, „per tyrimą paaiškėjo, kad, ištrynus antakius arba pakeitus jų formą, net 46 proc. dalyvių, identifikuodami daug kartų matytus veidus, susidūrė su sunkumais. Tai – tik 10 proc. mažiau, nei iš nuotraukų pašalinus akis.“

Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė / Tomo Kaunecko//žurnalas „LAIMA Velvet“ nuotr.

Tenka konstatuoti, kad bėgantis laikas dažnai pasidarbuoja vaizdą gadinančiu „trintuku“: antakiai gali išretėti, prarasti spalvą, tapti šiurkštūs ir nepaklusnūs... Todėl naudinga žinoti, kas padeda atkurti gerą veido arkų išvaizdą. „LAIMA. Velvet“ grožio rubrikoje – 5 dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimo būdai: ką galime pasidaryti namuose ir kada verta užsukti į saloną.

Kuo maitiname savo smegenis?

Mūsų smegenys labai daug dirba. Mintys, judesiai, pojūčiai, kvėpavimas, širdies plakimas, sapnai... Visa tai be jų neįmanoma. Nereikia būti psichiatrijos specialistu, kad suprastum: smegenims, kaip ir automobilio varikliui, reikia „kuro“, o šio kokybė neišvengiamai lemia tai, kaip gerai mūsų nervų sistemos komandinis centras susidoroja su daugybe kasdien vykdomų užduočių. Taigi – kuo maitiname savo smegenis?

Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė / Tomo Kaunecko//žurnalas „LAIMA Velvet“ nuotr.

Pasaulyje labai išpopuliarėjusios knygos „50 lapinių kopūstų atspalvių“ autorius amerikietis psichiatras, rašytojas ir fermeris, vienas iš įtakingiausių mitybos psichiatrijos koncepcijos advokatų Drew Ramsey paskelbė, kad kartu su kolegomis parengė moksliniais įrodymais pagrįstą smegenų maisto skalę.

Tad gal netrukus galėsime savo valgiaraštį tikslingai pakoreguoti? Pradėti galime jau šiandien.