Naujoji motinystė – už ir prieš

Iš kairės: Greta Akcijonaitė, Rūta Cvirkienė, Robertas Petronis ir Eglė Masiulytė / Gedmanto Kropio nuotr.
Iš kairės: Greta Akcijonaitė, Rūta Cvirkienė, Robertas Petronis ir Eglė Masiulytė / Gedmanto Kropio nuotr.
Šaltinis: „Laimė“
2012-05-05 13:00
AA

Vaikas nebėra tiesiog vaikas. Daugybei mamų jis virsta prestižo atributu, nes noras, kad jos tobulas kūrinys būtų išskirtinis, kartais įgauna gana keistas formas. Lavinti vaikas pradedamas dar mamos pilve, auginamas pagal madingiausias tendencijas, vos gimęs tempiamas į įvairias mokyklėles, vėliau apkraunamas būreliais, be to, privalo mokytis dešimtukais. Kad kada nors būtų galima pasakyti, jog jis vienintelis iš klasės įstojo į X gimnaziją ar į prestižinį užsienio Y universitetą.

Apie naujas motinystės tendencijas žurnalo „Laimos“ klube susitiko pasikalbėti Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos biologijos mokytoja Rūta Cvirkienė, Baltijos ir Amerikos klinikos šeimos gydytoja Eglė Masiulytė, kino teatro „Pasaka“ įkūrėja Greta Akcijonaitė ir Egzistencinės terapijos centro vadovas psichoterapeutas Robertas Petronis.

Ar turite nuostatų, kaip auginsite savo būsimus vaikus?

Eglė: Žinau tiek, kad tikrai nesilaikysiu dabar madingos ekologinės motinystės idėjos, kad mama ir vien tik mama turi būti su kūdikiu kuo ilgiau. Esu darboholikė ir tikrai pusdieniui ieškosiu auklės. Bet gerbiu mamas, kurios vaikus augina iki dvejų, trejų ar šešerių metų, turi tam finansinių galimybių ir taip save išreiškia.

Greta: Kol neturėjau vaiko, maniau, kad tikrai neleisiu jam nei kompiuteriu tarškinti, nei mobiliojo maigyti. Bet kasdienybė kartais paneigia tokius principus... Na, nebent pats pašalintum visą techniką iš savo gyvenimo. Sykį išgirdau labai gerą palyginimą: „Įsivaizduokite, kad jūs maži, o jums knygų neduoda. Sako, kad nesveika, negalima, čia ne vaikams...“ Kai laukiausi, su vyru lankėme kursus, ruošėmės gimdymui ir kūdikio priežiūrai. Gimdžiau namie. Apsispręsti padėjo sukauptos žinios ir kitų moterų patirtis, mat girdėjau vien teigiamus atsiliepimus tų, kurios gimdė namie, ir daugiausia neigiamus tų, kurios gimdė ligoninėje.

Greta, kartais, vos gimus vaikui, moterys jau įsisvajoja, kaip jį lavins, koks jis bus gabus, nepaprastas... Kaip buvo jums?

Greta: Iš pradžių susitelkėme tik į jo priežiūrą, o ir paskui nepametėme sveiko proto. Vežioti kelių mėnesių kūdikį į muzikos pamokėles? Gal tai daro labai stiprios moterys, kurios viską spėja? Man, kuriai sudėtinga namie net prie kompiuterio prisėsti, nes sūnus itin aktyvus, visada kyla klausimas: kaip spėti? Na, nebent pamini visus savo interesus, atsiduodi tik vaikui ir darai iš jo vunderkindą... Mūsiškis labai komunikabilus, nuo metų lanko darželį, ir kai neseniai paklausiau, ar vertėtų jį dar palavinti, auklėtoja atsakė, kad darželyje vaikai tiek ugdomi, tiek nuvarginami, kad tokiame amžiuje jiems visko per akis.

Pastebėjau, kad dabar itin sureikšminami išoriniai atributai: pradedant kūdikių vežimėliais, baigiant grožio mokyklėlėmis.

Rūta: Kartą atsitiktinai patekau į kompaniją, kur mamos išsijuosusios aptarinėjo savo ikimokyklinukų modeliukų galimybes, dalijosi patirtimi, pas kokį dizainerį jiems sukneles ar kostiumus siūti...

Ar specialistas Robertas kartais padeda tėčiui Robertui spręsti savo vaikų problemas?

Robertas: Žinios, aišku, padeda, bet manau, kad pagrindiniai dalykai yra intuityvūs, o vadovėlinė išmintis kai kada gali net trukdyti...

Visą interviu skaitykite gegužės mėnesio žurnale „Laima“.