Naujoji Europos Komisijos pirmininkė: septynių vaikų mama bandys vadovauti senajam žemynui

Ursula Gertrud von Der Leyen / „Scanpix“ nuotr.
Ursula Gertrud von Der Leyen / „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
2019-08-18 09:36
AA

Europos parlamento deputatai patvirtino naująją Europos Komisijos pirmininkę. Ursula Gertrud von Der Leyen (60) taps pirmąja moterimi (ir pirmąja Vokietijos politike), eisiančia šias pareigas per 50 metų.

Jos pirmtakas Jeanas-Claude’as Junckeris paliks postą spalio 31 dieną. O lapkričio pirmąją Europa turės naują – ir pirmąją Europos Komisijos istorijoje – vadovę, kuri ir sudarys naują komisiją, dirbsiančią iki 2024-ųjų.

Ką gi, tai ne pirmas kartas, kai ponia von der Leynen eina naujais keliais, – 2013 metais tapo pirmąja Vokietijos gynybos ministre. Ir jau tikrai Europai vargu ar vadovavo septynių vaikų motina (dabar nekalbame apie įvairių šalių karalienes ir imperatores).

Ji ir pati gali pasigirti įspūdinga giminės istorija. Ursulos tėvas – buvęs Žemutinės Saksonijos ministras pirmininkas, įtakingas Vokietijos krikščionių demokratų partijos atstovas, vienas pirmųjų Europos Sąjungos biurokratų Ernstas Albrechtas (1930–2014). Šeima priklausė Hanoverio ir Brėmeno kunigaikštysčių elitui. Ir ne tik: Ursulos proprosenelė Louise Dorothea Betty Knoop Albrecht (1844–1889) – vieno sėkmingiausių XIX amžiaus Rusijos fabrikantų barono Ludwigo Knoopo dukra. Amerikiečių plantatoriai ir gubernatoriai, psichologas, atradęs naują meditacijos būdą ir išgarsėjęs mistinės sąmonės tyrimais, pora garsių dirigentų – tai vis Albrechtų genealoginio medžio šakos.

Ursula Gertrud von Der Leyen / „Scanpix“ nuotr.

Tokios šeimos atžalai, artimųjų švelniai pramintai Rožyte (rožės – Albrechtų šeimos mėgstamiausios gėlės), politika buvo kasdienybės dalis. Namie apie tai daug kalbėta, ministro pirmininko šeimą nuolat fotografuodavo, kalbindavo žurnalistai – puiki elgsenos mokykla Rožytei ir jaunesniam jos broliui Hansui Holgeriui (55).

Ji pati iš pradžių nesvarstė apie politikės karjerą. Baigusi gimnaziją metus mokėsi archeologijos, dar metus studijavo ekonomiką Getingeno universitete. Ir persikėlė į Londoną – tiesa, ne savo noru: šeima buvo perspėta, kad kairiųjų radikalų teroristinė organizacija Baderio-Mainhofo grupė rengiasi pagrobti įtakingo politiko dukrą. Daugiau kaip metus Skotland Jardas saugojo Rose Ladson, Londono ekonomikos mokyklos studentę (toks buvo Ursulos slapyvardis); grįžusi į Vokietiją ji dar kelerius metus slapstėsi. O galiausiai iškeitė ekonomiką į mediciną (visada drąsiai mainė sritis ir profesijas).

Hanoverio medicinos mokyklos chore ji susipažino su gyvenimo meile gydytoju Heiko von der Leyenu (64), senos, garsios aristokratų ir šilko pirklių giminės atstovu: Leyenai turėjo net savo herbą. Pora susituokė 1986 metais ir išaugino septynis vaikus, tarp jų – dvynes Victorią ir Johanną.

Vokiečių spauda juokauja, kad Ursula atvedė į pasaulį ne tik savo atžalas: jos specializacija – ginekologija. Tiesa, disertaciją apgynė visuomenės sveikatos tema; ir vis girdėti balsų, kad daktarės von der Layen mokslo darbas – plagiatas, nors Vokietijos aukštojo išsilavinimo komisija, ištyrusi „VroniPlag Wiki“ svetainės kaltinimus, juos paneigė. Savo ruožtu „VroniPlag wiki“ suabejojo komisijos pirmininko Christopherio Baumo objektyvumu, juk jie su daktare von der Layen – buvę kolegos.

Į politiką jauna moteris atėjo trisdešimties – tapo Krikščionių demokratų partijos nare. Naujokė labai greitai pelnė populiarumą – ir tarp kolegų, ir tarp rinkėjų. Priežastis paprasta –įkūnijo tai, apie ką rinkėjai (ypač rinkėjos) svajoja: rūpinimąsi šeima, profesinę sėkmę ir gebėjimą suderinti viena ir kita. Ji pati ne kartą sakė neįsivaizduojanti gyvenimo be vaikų, esanti tikras šeimos žmogus ir ketverius metus buvo tiesiog namų šeimininkė – kai jos vyrą pakvietė į garsųjį Stanfordo universitetą. Taigi ne iš nuogirdų žino, kaip sunku moteriai, skyrusiai ilgus metus šeimai, grįžti į darbo rinką.

Ursulai labai tiko Žemutinės Saksonijos šeimos ministrės pareigos. Kaip ir šeimos reikalų ir jaunimo ar darbo ir socialinių reikalų ministrės pareigos Angelos Merkel kabinete. Tuo neįprasčiau atrodė, kai ji buvo paskirta gynybos ministre. Ir, regis, tai viena sričių, kurioje von der Leyen susikirto. Antra vertus, jos pirmtakas Thomas de Maizière’as paliko labai daug problemų, o ir von der Leyen biografas Danielis Goffartas tikina, kad gynybos ministerija – tarsi sulėtinto veikimo laiko bomba; už darbą čia niekas nepagirs, tik papeiks.

2014 metais savo namuose politikė priėmė sirą pabėgėlį, padėjo jam išeiti mokslus ir pritapti Vokietijoje. Anot oficialių pranešimų, šiandien tas žmogus pats padeda pabėgėliams.

Politikės priešininkai kandžiai sako, kad von der Layen buvo silpniausia Merkel kabineto ministrė. Šalininkai atkerta, kad be septyneto savo vaikų, lapkritį ji taps pusės milijardo europiečių motina. O rūpintis atžalomis jai visada puikiai sekėsi.