Tikriausiai kiekvienas savo aplinkoje turime pavyzdžių, kai panašiai valgantys ir aktyviai laiką leidžiantys pažįstami gali pasigirti skirtingomis kūno formomis. Vieni be baimės gali mėgautis šokolado plytele, o kiti žino, kad kiekvienas saldus malonumas gali kainuoti papildomų kilogramų.
Mokslininkai jau seniai bando išsiaiškinti, nuo ko priklauso žmogaus medžiagų apykaitos greitis. Nauji moksliniai tyrimai leidžia vietoje universalių taisyklių pradėti taikyti efektyvesnes asmenines. Gydytoja dietologė Edita Gavelienė pritaria, kad, taikant tą patį fizinį krūvį ir tokį patį maitinimosi planą, skirtingi asmenys gali pasiekti nevienodus rezultatus.
Ilgus metus buvo tikima, kad geroms kūno formoms užtenka tik sportuoti ir sveikai maitintis. Paskutinis „Nestle“ sveikatos mokslų instituto tyrimas parodė, kad įtakos, kaip krenta svoris ar kaip kūnas reaguoja į tam tikrus maisto produktus, gali turėti ir ląstelių veikla.
Sveikatos mokslų institutas į svorio pokyčius ir maisto bei sporto įtaką žiūri kitu žvilgsniu: nagrinėja procesą iš molekulinės pusės. Kokios cheminės reakcijos vyksta ląstelėse skaidant maistą, kodėl vieniems žmonėms numesti svorį daug lengviau nei kitiems, kodėl vieniems svorio numetimas gali padėti išvengti cukrinio diabeto, o kitiems ne?
Varikliukai ląstelėse
Žmogaus ląstelėse gausu mitochondrijų, kurios maistą verčia energija. Vis dėlto ne visi turime tą patį kiekį jų savo ląstelėse. Pastebėta, kad vyresni ar mažiau fiziškai aktyvūs žmonės jų turi mažiau.
Sportas ir aktyvi veikla keičia maisto pavertimo į energiją procesą ir energijos gamyba tampa efektyvesnė.
Kartu su Luizianos mokslininkais „Nestle“ sveikatos mokslų institutas nustatė, kad aktyvi veikla, t. y. judėjimas, ne tik padidina mitochondrijų kiekį ląstelėse, bet kartu verčia energiją gaminančius proteinus, esančius mitochondrijose, telktis į vieną vietą. Tai įrodo, kad sportas ir aktyvi veikla faktiškai keičia maisto pavertimo į energiją procesą ir energijos gamyba tampa efektyvesnė.
Šis mokslininkų atradimas leidžia kurti asmeninius mitybos sprendimus ir įrodo, kad vien mitochondrijų skaičiaus augimo neužtenka. Kad sportas būtų efektyvesnis, reikia pasiekti, kad proteinai mitochondrijose burtųsi į vieną vietą.
Slaptas „jungiklis“
Ar įsivaizduojate, kad tam tikras produktas jums suteiktų tokį patį efektą kaip sportas? Pasirodo, tai nėra visiškas išsigalvojimas.
Minėtas institutas tyrinėja fermentą AMPK, kurį vaizdžiai būtų galima pavadinti jungikliu, padedančiu raumenims gliukozę ir riebalus paversti energija. Šis fermentas įspėja kūną, kai jam reikia daugiau energijos. Mokslininkai nustatė, kad šį fermentą galima valdyti. Tai reiškia, kad galima kontroliuoti gliukozės kiekio patekimą iš kraujo į raumenis ir tokiu būdu paskatinti riebalų virtimo į energiją procesą.
Šis mokslininkų atradimas galės padėti žmonėms, kurie dėl savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, nutukimo, II tipo diabeto ar traumų, negali sportuoti reguliariai.