Naująja socialinių tinklų žvaigžde tituluojamas kunigas Benas Lyris: „Norėjau pats tapti tuo pokyčiu, kurį noriu matyti“

Benas Lyris / Socialinių tinklų nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-18 12:47
„Ši knyga skirta tiems, kurie turi atvirą širdį ir yra neužsidarę. Čia yra daug strėlinių minčių, kurios leis išmokti gyventi čia ir dabar“, – teigia jau ketvirtąją knygą išleidęs kaunietis kunigas Benas Lyris. Siekis sukurti padrąsinantį saviterapijos kursą, padėsiantį ne tik pakeisti savo vidų, bet ir priimti save tokį, koks esi, paskatino Kauno klinikų kapelioną kartu su leidykla „Alma littera“ skaitytojams pristatyti knygą „Mano laikas – Tu“. Jauno bei žavaus socialiniuose tinkluose išgarsėjusio kunigo knygoje – ir pamokslai, ir gydančios mintys, ir terapinės užduotys padėsiančios stoti į akistatą su savo tikruoju aš.

„Knyga paprasta, ji nepretenduoja į literatūros apdovanojimus, tačiau ji skirta žmonėms ir jų darbui su savimi. Puikiai žinau, kad analizuoti save nėra paprasta, nes esminės problemos yra žmogaus viduje: ir didžiausios baimės, ir lūkesčiai, ir neišsipildžiusios svajonės. Mums tai išvysti baugu, todėl neišmokstame gyventi su savimi. Neverta galvoti, kad yra stebuklingos gyvenimą pilnatvėje užtikrinančios tabletės. Iš tiesų tu turi nuolat dirbti su savimi“, – pasakoja B. Lyris.

Naujos kartos kunigas atviras, knygoje galima atrasti ne tik pamokslų išminties, trumpų pozityvių įžvalgų ir padrąsinančių minčių, bet ir užduočių skirtų skaitytojams.

„Tam, kad pakeistum savo vidų, turi veikti, todėl čia netrūksta ir terapinių užduočių: tai padėkos, atsiprašymo, savo baimių paleidimo laiškai, kuriuos kviečiu skaitytoją rašyti. Pastebiu, kad žmonės šį skyrių dažnai yra linkę praleisti ir bijo, kad tam dar nėra pasirengę. Suprantu, kad tai sunku, bet būtent paties atliekamos užduotys skaitytojui gali suteikti didžiausią vertę“, – mintimis dalijasi knygos „Mano laikas – Tu“ autorius.

Kauno klinikų kapelionas atskleidžia, kad jam artima psichoterapinio metodo – logoterapijos autoriaus Viktoro Franko pasaulėžiūra, todėl ir jo knyga remiasi jo mokymu.

„Rašydamas nebijau džiazuoti, siekiu būti kūrybingas ir nesistengiu perteikti vien religinį turinį ar pamokslauti. Galima sakyti, kad tai poetinis, antropologinis džiazas. Knygoje net daugiau antropologijos nei teologijos“, – šypsosi kunigas.

Daug kam kyla klausimas, kaip žavus ir jaunas vyras pasirinko kunigo kelią, tačiau kaip pasakoja Benas Lyris, pagrindinės priežastys buvo dvi.

„Nebuvau labai pamaldus, bet turėjau labai tikinčią ir mylinčią mamą. Paauglystėje ieškojau kunigo, kuris priimtų mane tokį, koks esu ir su meile dalintųsi savo tikėjimu ir gyvenimo patirtimi, tačiau tokio neradau. Dauguma dėsto tai, kas parašyta Šventajame rašte, tačiau tai neveikia. Reikia gebėti jautriai reaguoti į situaciją, empatiškai pajausti kitą žmogų. Taip audėsi mintis, kad turėčiau užpildyti šią spragą ir pats tapti tuo pokyčiu, kurį noriu matyti“, – kelią kunigystės link prisimena B. Lyris.

Pasaulio stebėjimas, žmonių santykių analizė ir noras padėti aplinkiniams – neatsiejama Beno Lyrio gyvenimo dalis. Žinomas vyras knygoje dalijasi ir patarimais, kaip suprasti bei priimti vienas kitą.

„Visada bandau praleisti pro save kiekvieno žmogaus patirtį ir gauti atsakymą į jo problemą. Taip pat ieškoti gyvenime išeičių, pozityvaus turinio leidžiančio išgyventi net negatyvias patirtis. Per pamokslus dažnai miniu meilę, bet apie tai šneku ne todėl, kad labai myliu, o todėl, kad tos meilės man pačiam labiausiai trūksta. Ir atleidimo temą kabinu dėl to, kad pasižiūriu, jog ir pats atleidžiu ne visuomet nuoširdžiai, o tada, kai tai man yra patogu“, – prisipažįsta populiarus kunigas.

Benas Lyris neslepia, atrastas pašaukimas jam padėjo susidoroti su gyvenimo iššūkiais net ir tada, kai teko susidurti su onkologine liga.

„Mano tėvo šeima turi vėžio geną, daug šeimos narių juo sirgo, bet niekada Dievo nekaltinau, tiesiog galvojau, kaip iš to išeiti ir išmokti gyventi su tuo, ko neįmanoma pakeisti. Mamos pavyzdys mane taip pat labai įkvėpė: tėtis sirgo vėžiu, jau nebedirbo, o ji viena išlaikė visą šeimą. Ji niekada nekeikė gyvenimo, tik kukliai kabinosi. Tokie dalykai pažadina mumyse jautrumą, empatiją kitam, prikelia ar sustiprina tikėjimą“, – pasakoja knygos „Mano laikas – Tu“ autorius.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai