Ketvirtadienį Lietuvoje pirmą kartą vyksta Pasaulinis neišnešiotų naujagimių forumas. Šis forumas – didžiausias pasaulinis tokios tematikos renginys. Į renginį Vilniuje atvyko net 145 specialistai iš 22 šalių. Pirmą kartą Lietuvoje konferencija surengta neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės dėka. Imtis veiklos, kuri susijusi su per anksti gimusių kūdikių gerovę, Astą paskatino asmeninė patirtis.
„Dukros gimimas trimis mėnesiais anksčiau sukrėtė mane visam gyvenimui“, – prisipažįsta moteris. Iki tol A. Speičytė-Radzevičienė dirbo kelionių agentūroje ir niekada neplanavo imtis panašios veiklos.
„Manau, kad bet kokios veiklos, kuri yra susijusi su nevyriausybinėmis organizacijomis, tam tikromis diagnozėmis, imasi tie, kurie yra paliesti asmeniškai. Man tai irgi įvyko – dirbau visiškai kitoje srityje, gyvenau visiškai kitokį gyvenimą, buvo visai kitokios vertybės. Laukdamasi pirmagimės dirbau kelionių agentūroje, buvo labai intensyvus laikas. Vakare važiavau pasitikrinti pas savo gydytoją planuotai patikrai. Su vyru labai norėjome paklausti, ko mes laukiamės – mergaitės ar berniuko. Atvykus pas gydytoją, apžiūros metu nuotaika mano gydytojos veide pasikeitė. Ji pasakė, kad yra problemų su vaikeliu ir mums greičiausiai šiandien bus daromas cezario pjūvis.
Kai atvažiuoji sužinoti kūdikio lyties, o turi važiuoti į operacinę – ištinka šokas. Tai įvyko prieš 11 metų, bet mane sukrėtė visam gyvenimui. Tuo metu apie šį dalyką nebuvo jokios informacijos. Maniau, kad taip atsitiko man pirmai pasaulyje. Net nežinojau, kad vaikai gimsta anksčiau laiko.
Dabar atrodo juokinga tai sakyti, bet anksčiau niekas apie tai nekalbėjo, nežinojo kaip atrodo anksčiau gimę vaikai“, – patirtimi dalijosi Asta.
Moteris prisipažino, kad 107 dienas su dukrele ligoninėje praleidusi ir grįžusi namo ji nebežinojo kaip elgtis ir kur ieškoti daugiau informacijos, todėl nusprendė pati sukurti savamokslę interneto svetainę „neišnešiotukai.lt“.
„Pradėjau rankioti apie tai pagrindinę informaciją, versti, rašyti tam, kad mamos galėtų bent jau „užsikabinti“ už kažko ir žinoti, kad yra ne vienos. Tai buvo 2008 metai. Paskui gimė antroji dukra ir aš supratau, kad grįžti į darbą – nebėra prasmės. Todėl pasirinkau tokią kryptį, kurioje galėčiau pagelbėti žmonėms, kad jie žinotų, jog yra ne vieni, kad taptume bendruomene.
Supratau, jog labai svarbu dalytis savo istorija, nes žmonėms, kurie su tuo susiduria, tai yra labai svarbu. Per anksti gimęs kūdikis yra didžiulė trauma ne tik mamai, bet ir tėčiui, kuris mato, kad jo moteris didžiuliame šoke ir visą dėmesį skiria tik vaikui. Dėl to skyrybų proceso grėsmė dar labiau iškyla. Vyrui tenka dviguba našta. Labai džiaugiuosi, kad mano vyras mane visuomet palaikė, ypatingai veiklos klausimu. Ilgai dvejojau ar mesti darbą, ar ne – juk dirbti ir uždirbti yra labai komfortiška“, – pasakojo ji.
Praėjus keliems metams Asta su savo bendramintėmis nusprendė įkurti ankstukų asociaciją.
„Pirmaisiais metais, kai įkūrėme organizaciją, surengėme pirmą renginį. Nežinojome nei kiek žmonių ateis, nei kiek jų yra. O jie taip aktyviai rinkosi, kad vos juos sutalpinome į tuo metu tik atsidariusį žaislų muziejų.
Po to pradėjome vykdyti paramos projektą „Ankstukai“ – tai buvo labai svarbus žingsnis. Norėjome supažindinti visuomenę su neišnešiotais kūdikiais. Visų pirma, parodyti kaip jie atrodo. Didžiausias iššūkis buvo pateikti tokią medžiagą, atsirinkti herojus. Norėjome tą problemą paliesti per pozityvias emocijas. Parodyti, kad neišnešiotas naujagimis nėra nepilnavertis. Juk pasaulis laikosi ant genijų – Einšteinas, Edisonas, Vivaldis – niekas nežino, kad jie gimė neišnešioti. Per šešerius metus mes parėmėme ligonines, pirkome įvairius inventorius, sukūrėme pirmosios pagalbos paketą šeimai“, – pasakojo organizacijos įkūrėja.
Ketvirtadienį, penktojo Globalaus kongreso metu, Asta, kartu su savo komanda, pristatė naujagimių priežiūros standartus. Kaip sako ji pati, tai yra didžiulis projektas ir iššūkis – surasti prioritetines sritis, kuriose dar atsiliekame.
„Tai ne šiaip konferencija, tai praktinių pasikeitimų pasidalijimas, nes auditoriją sudaro ir tėvų organizacijos, ir sveikatos specialistai. Mes labai norime parodyti, kad esame lygiaverčiai partneriai – lyg pagalbos įrankis tam, kad sąlygos ligoninėje būtų geresnės.
Šiuo metu vaikai gimsta dar anksčiau, todėl reikalingos inovacijos, leidžiančios tokiems vaikams išgyventi. Vaikas nėra ligoninės, jis yra šeimos ir mūsų tikslas – kuo labiau įgalinti to kūdikio šeimą, jo nuo jos neatskirti.
Taip pat turime didžiulę problemą su integracija. Mes norime įrodyti politikams, kad ankstukų priežiūra yra svarbi ne tik ligoninėje, bet ir vėlesniame vaiko augime. Tai labai svarbus dokumentas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, visame pasaulyje. Didžiausias mūsų tikslas – pakeisti žmonių požiūrį, nes kai keičiasi požiūris – keičiasi viskas“, – pasakojo Asta Speičytė-Radzevičienė.
Vienodi standartai visiems
Pasak Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovės, Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovės profesorės Rasos Tamelienės, tai, kad šis forumas šiemet vyksta Lietuvoje, yra visos šalies perinatologijos srityje dirbančių specialistų darbo ir didelės pažangos pripažinimas bei galimybė tobulėti, įsiklausant į tėvų ir specialistų patirtis.
Prof. Rasa Tamelienė įsitikinusi, jog žvelgiant iš globalios perspektyvos, Lietuva išties yra pavyzdys visam pasauliui: „Tam, jog pasiektumėme tokį aukštą neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklį, pasitarnavo daugybė veiksnių. Vienas iš jų – nuo 1992 m. pradėjusi veikti perinatologijos programa.
Sprendimas, jog, esant rizikos veiksniams dėl motinos ir vaiko saugumo, gimdyvės turi važiuoti gimdyti į aukščiausio lygio ligonines, kur yra sutelkta geriausia įranga ir dirba labiausiai patyrę bei kvalifikuoti specialistai, pasiteisino. Tačiau tiek mūsų šalyje, tiek kitose valstybėse svarbu užtikrinti ne tik kuo sklandesnį neišnešiotų naujagimių gimimą, bet ir tolimesnę mažylio bei jo susilaukusios šeimos priežiūrą“.
Anot forume dalyvaujančios Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės Ornelos Linceto, neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas didėja visame pasaulyje, tačiau kartu yra svarbu gerinti ir tolimesnę kūdikių priežiūrą: „2005 m. pasaulyje neišgyveno net 4 mln. naujagimių. Tas skaičius nuosekliai mažėja – pernai pasaulyje mirė 2,5 mln. kūdikių.
Atlikti tyrimai rodo, jog įmanoma išvengti net 70 proc. naujagimių mirčių, jei kūdikiams bei jų šeimoms būtų suteikta visapusiška, kokybiška ir tęstinė sveikatos priežiūra. Todėl ypač svarbu ne tik gerinti išgyvenamumo rodiklius, bet ir užtikrinti tolimesnį rūpinimąsi naujagimių sveikata visame pasaulyje. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai, nukreipti į neišnešiotų naujagimių ir jų šeimų problemų sprendimą“.
„Kurdami Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus supratome, jog reikia globaliai kelti svarbiausius klausimus, susijusius su naujagimių sveikata. Džiaugiuosi, kad prie penkmetį trukusio standartų kūrimo prisidėjo net 220 įvairių sričių sveikatos priežiūros profesionalų, tėvų atstovų ir susijusių sričių specialistų iš daugiau nei 30 Europos šalių.
Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti geriausią ir tinkamą neišnešiotų, sergančių ar per mažų kūdikių priežiūrą tinkamu metu, tinkamoje vietoje. Šių standartų įgyvendinimas visame pasaulyje padės užtikrinti kokybišką kūdikių gyvenimo pradžią. Tikiu, jog visi drauge padarėme didelį darbą, kurį turime tęsti toliau“, – teigia Pasauliniame neišnešiotų naujagimių forume Vilniuje dalyvaujanti Europos naujagimių priežiūros fondo vykdomosios valdybos pirmininkė ir viena iš fondo įkūrėjų Silke Mader.
Europos naujagimių priežiūros fondas kartu su partneriais Pasaulinį neišnešiotų naujagimių forumą organizuoja jau penktąjį kartą.
