Sužinoti, ar negresia ankstyva mirtis dėl širdies ligų, – ir baisu, ir kartu smalsu. Į tai galima pažiūrėti ir kaip į būsimą prevenciją – mokslininkai sukūrė formulę, kuri pagal tam tikrus mūsų duomenis apskaičiuoja, ar mūsų fizinis pasirengimas ir širdies veikla yra geri pagal amžių ir lytį. O jei ir ne, nevėlu tai ištaisyti.
Kalbant apie širdies ligų riziką, mums svarbūs turėtų būti skaičiai – kraujospūdis, pulsas, svoris, liemens apimtis, cholesterolio kiekis kraujyje. Taip pat – paveldimumas. O, europiečių mokslininkų grupės teigimu, lygiai taip pat svarbus ir mūsų fizinis aktyvumas.
Nuo šiol galima neišėjus iš namų ir net neįėjus į sporto salę apskaičiuoti, ar mums negresia ankstyvos mirties nuo širdies ligų rizika. Kaip pranešime spaudai teigia profesorius, vienas iš tyrimo bendraautorių Carlas J. Lavie, tai yra lengvas ir efektyvus būdas padėti medikams atpažinti, ar jauni žmonės turi didelę riziką sirgti minėtomis ligomis. Kurių, beje, dėl mūsų šiuolaikinio gyvenimo būdo daugėja visame pasaulyje.
Tik paprastai tai apskaičiuoti būna brangu, ilgokai užtrunka ir ne visi turi reikiamą įrangą: žmonės prijungiami prie specialių aparatų ir turi bėgti ant bėgimo takelio. O štai minėtas profesorius kartu su kolegomis teigia, jog galima viską apskaičiuoti daug paprasčiau ir tai gali padaryti pats žmogus, be specialistų pagalbos.
Kaip pastebėjo ir kiti tyrimo bendraautoriai iš Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, ši nauja skaičiuoklė eliminuoja ankstesnių sudėtingų algoritmų poreikį.
Mažiausiai fiziškai stiprūs tyrimo dalyviai turėjo net perpus didesnę riziką mirti nuo širdies ir apskritai bet kokių ligų.
Viskas prasidėjo nuo to, kad, siekdama išsiaiškinti daug svarbių dalykų, šešiolika metų mokslininkų grupė tyrė 38 480 žmonių sveikatą. Iš jų 3863 per tą laikotarpį mirė, trečdalis – nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Paaiškėjo, kad mažiausiai fiziškai stiprūs žmonės, palyginti su fiziškai aktyviausiais tyrimo dalyviais, turėjo net perpus didesnę riziką mirti nuo širdies ir apskritai bet kokių ligų. Taip pat pastebėta, kad kiekvienas fizinio aktyvumo / pasirengimo lygio padidėjimas sumažindavo riziką mirti priešlaikine mirtimi dėl širdies ligų. Vyrams rizika sumažėdavo 18 proc., moterims – 15 proc.
Mokslininkai atsižvelgė ne tik į minėtus duomenis, bet ir stebėjo tiriamųjų kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Tačiau šie rodmenys nebuvo tokie tikslūs siekiant nustatyti artėjančią grėsmę. Iš dalies todėl, kad jie yra susiję su fiziniu aktyvumu, taigi vien iš jo daug ką galima pasakyti apie žmogaus sveikatą, širdies būklę ir t. t.
Tyrimo duomenys buvo paskelbti „Mayo Clinic Proceedings“.
Tai parodo, kad mūsų sveikatai fizinis aktyvumas gali būti netgi svarbesnis, nei manėme. T. y. ne mažiau svarbus nei mityba. Taigi kaip minėtų ligų prevenciją mes galime pasitelkti mankštas, aktyvų vaikščiojimą, sportą.
Mokslininkai, pasitelkę rezultatus, sukūrė nemokamą įrankį, padėsiantį apskaičiuoti, ar mūsų fiznis aktyvumas pakankamas gerai širdies sveikatai palaikyti, taip pat koks jis yra, palyginti su kitų tokio paties amžiaus ir lyties žmonių, kurie naudojosi minėta programa. Įrankiu naudotis galite parsisiuntę programėlę arba tiesiog įėję į puslapį worldfitnesslevel.org ir ten suvedę prašomus duomenis.
Mes išbandėme šią programą – tai padaryti tetrunka dvi minutes, įskaičiuojant pulso matavimą. Į skaičiuoklę reikia įvesti savo amžių, ūgį, svorį, lyti, rasę, gyvenamąją vietą (šalį ir miestą), liemens apimtį, pulsą ramybės būsenoje. Taip pat prašoma pažymėti, kiek kartų per savaitę užsiimate fizine veikla, ar ji trunka mažiau ar daugiau nei pusvalandį ir koks jos intensyvumo lygis.
Tiesa, nėra tiksliai aišku, ar kaip fizinį aktyvumą galima skaičiuoti pasivaikščiojimą (jei jis nėra labai greitas) – o juk dalis žmonių vietoj sporto renkasi ėjimą. Taip pat programėlė neklausia, ar žmogus rūko, vartoja alkoholį, neklausia ir apie ligų istoriją, nors mokslininkai ir neatmeta, kad tai irgi labai svarbūs faktoriai širdies ir apskritai bendrai sveikatai.
Ir nors kompiuterinė programa – tai ne gydytojas, kuris tiksliai nustatytų širdies ir kitų gyvybiškai svarbių organų būklę, jei jau net ji rodo, kad esate prastos formos ir turėtumėte susiimti, atsižvelgti į tai vertėtų.