Plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas bei kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas (54) trečiadienį Vilniaus Lietuvos dailės muziejuje atidaro savo surinktos kolekcijos parodą „Secesijos mada“. Joje eksponuojama per šimtą unikalių secesijos stiliaus suknelių, daugybę aksesuarų, fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.
Per šimtas rafinuočiausių suknelių ir dar daugiau vintažinių aksesuarų – toks vaizdas darganotą trečiadienio popietę pasitiko meno ir mados entuziastus Vilniuje stūksančiame Taikomosios dailės muziejuje. Mat ketvirtąją mados parodą Lietuvoje pristatantis mados istorikas A.Vasiljevas ne tik surengė spaudos konferenciją, bet ir susirinkusiems pats asmeniškai pravedė ekskursiją po praėjusių dviejų šimtmečių, dulkėmis nusėtus mados labirintus.
„Labas rytas, atsiprašau, kad dar nekalbu lietuviškai, bet ką gali žinoti, galbūt kitą kartą atvykęs pristatyti savo naujos parodos galėsiu kalbėti jūsų gimtąja kalba“, – svečius sveikino mados istorikas.
Jis pasidžiaugė, kad ši paroda jau apkeliavo kelis kitus Europos miestus, o kaimyninės Latvijos sostinėje ji sulaukė ypatingo susidomėjimo. „Man labai malonu, kad Rygoje šią parodą aplankė net 35 tūkst. žiūrovų. Tai – rekordinis skaičius“, – džiūgavo A.Vasiljevas
Mados istorikas pabrėžė ir tai, kad transportuoti kelių šimtų metų senumo sukneles, galvos apdangalus ir sukneles – ganėtinai sunkus ir tikrai ne pigus malonumas, todėl Lietuvoje jis įkūręs savo vardo fondą. Pasak jo, taip bus paprasčiau susirasti rėmėjų savo kolekcionuojamų ekspozicijų pergabenimui iš šalies į kitą šalį.
Glaustai papasakojęs apie vilniečių ir miesto svečių laukiančią parodą bei dar kartą pristatęs lietuviškai išleistą savo knygą „Šiandien esu madingas“ A.Vasiljevas pakvietė visus į ekskursiją, kurioje apie kiekvieną eksponatą žadėjo papasakoti kiek plačiau. Mados ir meno mylėtojai noriai leidosi į ekspozicijų salę ir su pasimėgavimu į save gėrė kiekvieną mados istoriko žodį.
Trumpai apie parodą
Pasak A.Vasiljevo, „į palyginti ramų, be karų, revoliucijų, karinių perversmų metą, vadinamą gražiąja epocha – la belle époque (1890–1914), įsiterpė art nouveau – stilius, lengvai ir žaismingai atsiskleidęs 1900-aisiais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, nors jo vilnijimas buvo juntamas jau XIX a. paskutinį dešimtmetį.
Naujasis menas augo stilizuodamas gyvosios gamtos (ypač vandens augmenijos, jūrų gyvūnijos) formas, žaisdamas motyvų įvairove, ornamento asimetrija, o to meto menininkai įkvėpimo sėmėsi mistinėse viduramžių vizijose, simbolizmo literatūroje, Rytų kraštų mene, tautiniuose šaltiniuose.
Art nouveau gyvavo neilgai, bet sklido po Europą greitu tempu. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Ir kiekvienoje šalyje buvo truputį kitoks. Vadino jį irgi įvairiai – vokiečiai, latviai – jugendu (vok. Jugendstil – jaunystės stilius); rusai – modernu, pasiskolinę prancūzišką žodį moderne, reiškiantį naujumą, šiuolaikiškumą; austrai, lenkai, lietuviai – secesija (vok. Sezession – atsiskyrimas). Būtent to – atsiskyrimo, atsiribojimo nuo stilių eklektikos, istorizmo postulatų, sustabarėjusių akademizmo formų – ir siekė vos į XX šimtmetį įžengusi nauja menininkų karta.
Parodoje „Secesijos mada“ eksponuojama per šimtas unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos, sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų garsiuose Europos madų namuose – „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“ – šios dienos žmogui demonstruoja patvarius šimtmečio senumo audinius, nėrinius, drabužių kirpimą, siuvinėjimus, aplikacijas. Taip pat eksponuojama daugybė nuostabių moterų ir vyrų mados priedų – aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių – ir daug kitų per šimtą metų užmirštų daikčiukų, gražinusių gyvenimą, džiuginusių akį bei liudijusių secesijos darytą įtaką visam jos meto daiktų pasauliui. Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo daug secesijos stiliaus madas iliustruojančių fotografijų, tapybos darbų, baldų, derančių prie elegantiškojo laikotarpio aprangos.“
Parodas lankantys lietuviai jį pažino 2009-ųjų rudenį, kai Vilniuje, Radvilų rūmuose, kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengė lankytojų simpatijas pelniusią parodą „Karalienės Viktorijos laikų mada“. 2011-aisiais A.Vasiljevas atvėrė duris į labai įdomų dviejų dešimtmečių mados istorijos laikotarpį – išradingą, kūrybingą meno stilių art deco. Tų pačių metų rudenį pristatė dar vieną išskirtinę, nemenko lankytojų dėmesio sulaukusią parodą „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“.
Praeitimi ir mada alsuojanti paroda Taikomosios dailės muziejuje duris atvers trečiadienį 18 val. ir veiks veik metus – iki 2013-ųjų spalio. Tiesa, ją pamatyti norintys vilniečiai ir miesto svečiai turės sumokėti gana simbolišką 6 litų kainą.