Sąmoningumo valdymas, atrodo, maudosi savo šlovės spinduliuose. Praėjusiais metais ypač išaugo domėjimasis netradicine medicina bei sveika gyvensena, o ką jau kalbėti apie įžymybių ir aukščiausio lygio vadovų atsidavimą sąmoningumo praktikai.
Visai neseniai Vakaruose išpopuliarėjo budistų praktikuojama meditacijos rūšis – sąmoningumo meditacija. Praktikos prieinamumas ir veiksmingumas kelia ypač didelį susidomėjimą ir sparčiai plinta tarp pasaulio galingųjų ir Holivudo žvaigždžių. Lyderiai praktikuoja sąmoningumo meditaciją, nes ramios mintys lemia ramius ir apgalvotus sprendimus, o tai prisideda prie sveikos ekonomikos kūrimo. Ne vienas jų (kaip antai Steve’as Jobsas, Oprah Winfrey) yra pripažinęs, kad meditacija – tai jo sėkmės paslaptis. Oprah ne kartą minėjo, kad meditacijos teikiama nauda – tai jos sukurti geriausi darbai ir sėkmingas gyvenimas.
Pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas mąstymo galiai didinti, stresui valdyti, vidinių vertybių ir jausmų suvokimui ugdyti. Visapusišką meditacijos naudą pripažįsta Holivudo aktorė Goldie Hawn, praktikuojanti ją nuo 1970 metų. Pasitelkdama sąmoningumą aktorė sugebėjo susitvarkyti su užklupusiais panikos priepuoliais, atgavo kūrybiškumą ir šypseną, dingusias pačioje karjeros pradžioje. Meditacija padėjo jai pasinerti į savianalizę ir atrasti ramybę. Dabar viso to ji moko vaikus.
Goldie Hawn įsteigta labdaros organizacija „The Hawn Foundation“ sėkmingai auga jau dešimt metų, suteikė galimybę 150 000 pasaulio vaikų pažinti sąmoningumą. Šiandien jos sukurtos „MindUp“ programos dalyviai supažindinami su smegenų struktūra ir iš kur kyla neigiamos emocijos, mokomi jas valdyti ir taip mažinti stresą bei susierzinimą. Juk pirmas žingsnis sąmoningumo link yra suvokimas, kad įmanoma valdyti jausmus ir emocijas.
Technologijų amžiaus padarinys
Matyt, dėl savo negebėjimo pažaboti technologijų teikiamus privalumus pasiklydome informacijos pripildytoje erdvėje. Mes skubame gyventi ir būti visur vienu metu.
Sąmoningumo praktika padeda sulėtinti veiksmų eigą, apsiprasti su dabarties momentu, nesikrimsti dėl praeities klaidų ar ateities iššūkių.
Gebėjimas atsiriboti nuo vidinio noro nuolat bendrauti su išoriniu pasauliu (palaikyti ryšį su draugais, išsibarsčiusiais po visą Žemės rutulį, būti mėgstamiems socialinėje aplinkoje, visada gerai atrodyti, susirasti savęs vertą partnerį ir taikiai gyventi) – nelengvas iššūkis. Sąmoningumo praktika padeda sulėtinti veiksmų eigą, apsiprasti su dabarties momentu, nesikrimsti dėl praeities klaidų ar ateities iššūkių.
Manoma, kad blaškymasis – pagrindinė šio amžiaus problema. Pastebėta, kad moksleiviai ir suaugusieji, kurie dažnai dalija dėmesį keliems skirtingiems darbams vienu metu, pasižymi mažesniu gebėjimu atmesti nereikalingą informaciją ir yra linkę daugiau klysti. Susidaro įspūdis, kad šiais technologijų laikais gyvenimas tikrai nelengvės, nes tik gausės dėmesį blaškančių priemonių ir veiklos (jau pasirodė išmanieji laikrodžiai ir akiniai, kurių pateikiama mums aktuali informacija rašoma čia pat, mūsų regėjimo lauke). Turėsime dėti išties nemažai pastangų, kad koncentruotume dėmesį į tikrai svarbius gyvenimo aspektus. Todėl pamažu vis daugiau žmonių renkasi sąmoningumą kaip praktinę priemonę tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir valdyti emocines būsenas.
Įspūdingi tyrimų rezultatai kelia didelį susidomėjimą, vis garsiau reikalaujama, kad sąmoningumo praktika pasidarytų prieinamesnė ir būtų plačiau naudojama. Nenuostabu, kad technologijų kompanijos, kaip antai „Google“, vienos pirmųjų ėmė siūlyti sąmoningumo pagrindais paremtą emocinio intelekto lavinimo programą „Ieškok savyje“ („Search Inside Yourself“). Programos tyrėjai teigia, kad sąmoningumas padeda ugdyti užuojautą ir supratimą, kurio nauda – ne tik asmeninis tobulėjimas, bet ir kompanijos sėkmė bei plėtra. Net tokios įstaigos, kaip Jungtinės Karalystės „Transport for London“ ir „Home Office“, „U. S. Army“, tarptautinė kompanija „PricewaterhouseCoopers“ pradėjo siūlyti savo darbuotojams sąmoningumo praktikos mokymus. Tai jau diegiama ir į švietimo sistemą.
Pripažinta mokslo
Nors iš pradžių kritikuota, tačiau sąmoningumo praktika itin greitai sulaukė psichologų pripažinimo. „American-Journal“ paskelbė, kad meditacija laikoma tokia pat veiksminga kaip antidepresantai pacientams, kovojantiems su klinikine depresija. Tik meditacija veikia depresijos priežastis ir neturi jokio šalutinio poveikio. Velso, Toronto, Kembridžo mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad pasikartojančios depresijos atvejais grėsmė nugrimzti į ją sumažėjo 50 proc. Remdamasis šiais rezultatais, „Institute for Clinical Excellence“ pasitelkė sąmoningumo praktiką lėtinei depresijai gydyti.
Mes stipriname savo kūną mankštindami raumenis; meditacija irgi yra lyg mankšta, kad taptume dėmesingesni ir sąmoningesni.
Kad būtų paprasčiau suvokti, kaip veikia meditacija, tereikia įsivaizduoti, kad dėmesys yra tarsi raumuo. Mes stipriname savo kūną mankštindami raumenis; meditacija irgi yra lyg mankšta, kad taptume dėmesingesni ir sąmoningesni. Skeptikus intriguoja atlikti tyrimai, rodantys konkretų smegenų mankštos poveikį. Mūsų smegenys yra linkusios prisitaikyti ir „persiprogramuoti“ taip, kad vyrautų racionalus protas, o ne emocijų audra. Tai tik patvirtina meditacijos naudą fizinei ir dvasinei sveikatai: daro įtaką emociniam stabilumui, gerina miegą, didina dėmesingumą, lavina atmintį, skatina kūrybiškumą, mažina stresą. Meditacija taip pat gali sustiprinti imuninę sistemą ir skatina kairiojo pusrutulio (tai smegenų pusė, susijusi su jausmais, kūrybingumu ir gerove) veiklą.
Praktikuojant sąmoningumą
Meditacijos esmė yra pasiekti tokį sąmoningumo lygį, kad būtų valdomas dėmesys. Įprastos meditacijos metu dėmesys sutelkiamas į kvėpavimą (įkvėpimo ir iškvėpimo procesus) ir taip išsilaisvinama iš minčių gausos. Sąmoningumo meditacijos metu jis sutelkiamas į dabarties momentą ir pojūčius. Leidžiama sau tiesiog stebėti ir priimti aplinką, bet jos nevertinti, jausmus visiškai išgyventi, bet prie jų neprisirišti.
Sąmoningumas padeda suvokti, kad emocijos kinta ir įsivyravus tam tikram įsitikinimui dar nereiškia, kad jis atspindi realybę, – tai tėra mūsų mintys.
Meditacija gali padėti suvokti minčių ir emocijų svarumą. Kai atsiduriame sudėtingoje situacijoje, mes įsikalame į galvą, kad tai – mūsų netobulumo išraiška ir kad tai niekada nesibaigs. Sąmoningumas padeda suvokti, kad emocijos kinta ir įsivyravus tam tikram įsitikinimui dar nereiškia, kad jis atspindi realybę, – tai tėra mūsų mintys.
Norint patirti tikrąją meditacijos naudą, galima taikyti du praktikos būdus. Vienas – sąmoningumo stiprinimo praktika, kurios metu medituojama keletą minučių, radus ramią akimirką, sėdint atsipalaidavus ir susikaupus. Ypač naudinga medituoti apėmus stresui, suirzus ar išsiblaškius.
Ši praktika be galo vertinga ir ilgainiui suteikia ramybės. Kitas būdas yra praktikuoti sąmoningumą ištisą dieną bet kokiomis aplinkybėmis, t. y. iš esmės pradėti gyventi sąmoningai. Po kurio laiko net nebebus skirtumo tarp formalios meditacijos praktikos ir sąmoningumo atliekant itin atsakingas užduotis, vairuojant automobilį, sportuojant ar valgant. Sąmoningumas taps nuolatiniu gyvenimo palydovu.
Penkių minučių meditacija
- Atsisėskite tiesiai kėdėje su atlošu. Pėdas padėkite ant žemės. Nuleiskite žvilgsnį šiek tiek žemyn arba užsimerkite.
- Sukoncentruokite dėmesį į kvėpavimą, kaip įtraukiate orą į plaučius ir iškvepiate jį. Su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu sekite kūno pojūčius – nuo viršugalvio iki pat kojų pirštų. Kvėpuokite ramiai, tik pro nosį.
- Po kurio laiko tikriausiai pastebėsite, kad mintys nuplaukė kažkur toli. Ramiai prisiminkite kvėpavimą, pojūčius. Nesijaudinkite, kad leidote mintims nuklysti, – tai normalu medituojant pirmus kartus. Pastebėjimas, kad leidote savo mintims klaidžioti, ir dėmesio sugrąžinimas savęs nekritikuojant itin svarbu praktikuojant sąmoningumo meditaciją.
- Pamažu mintys taps ramios ir jūsų nebeblaškys. O jei neišeina niekaip susikoncentruoti į kūno pojūčius – tebūnie. Stebėkite savo mintis, kaip jos keičiasi, neprisiriškite prie jų. Pamažu jos nurims, išsisklaidys. Nurimsite ir jūs.
- Po kelių minučių atsimerkite ir apžvelkite savo aplinką.
Žvaigždės, praktikuojančios sąmoningumą
Skyrybos – itin nemalonus procesas, sukeliantis daug streso ir nesuvaldomų emocijų, tačiau šiais laikais, deja, gana dažnas reiškinys. Gwyneth Paltrow prisipažino, kad sąmoningumas jai padėjo išgyventi metus užsitęsusias skyrybas su vyru Chrisu Martinu ir išlaikyti gerus tarpusavio santykius.
Režisierius Davidas Lynchas praktikuoja meditaciją jau 35 metus! Yra parašęs knygą apie meditaciją, sąmonę ir kūrybiškumą. Pernai įsteigė savo vardu pavadintą fondą ir rūpinasi, kad moksleiviai turėtų galimybę mokytis meditacijos.
Supermodelis Gisele Bundchen teigė, kad sąmoningumo meditacija jai padėjo palaikyti gerą sveikatą nėštumo metu, o pagimdžius – per du mėnesius susigrąžinti tobulas kūno linijas.
Richardas Gere’as – praktikuojantis budistas, atsidavęs Dalai Lamos mokinys ir aktyvus judėjimo už Tibeto laisvę rėmėjas. Aktorius yra sakęs, kad tikėjimas ir meditacija jam padeda išgyventi Holivude.