Prieš kelis mėnesius apie bipolinį sutrikimą atvirai prisipažinęs lietuvių atlikėjas Joe Blu šiandien skelbia manifestą laisvei būti savimi. Naujausiame kūrinyje „I don‘t know“ jis talentingai sujungia dvi priešpriešas: džiaugsmą gyventi be jokių taisyklių ir tuo pačiu – nežinomybės baimę. Šiuo metu trečią muzikinį albumą įrašinėjantis jaunosios kartos kūrėjas įsitikinęs: gyvenime nei vienas klausimas neturi vienareikšmiško atsakymo. O pripažinimas, kad nesi visažinis – tik padeda priimti save tokį, koks esi iš tiesų.
„Supratęs, kad nieko nežinai, išsilaisvini iš savo tiesos. Tačiau taip pat pradedi kentėti ir nuo galimų atsakymų gausos. Įrašinėdamas šią dainą verkiau taip stipriai, kad net buvo sunku kvėpuoti. Teko kelis kartus sustoti ir nusiraminti. Verkiau iš liūdesio, pripildyto nežinomybės“, – atvirauja premjeros autorius.
Anot jo, populiarioje muzikoje dažniausiai skamba pozityvūs žodžiai. Bet būtent tai jį labiausiai ir liūdina, kai jis nemoka džiaugtis. Savo melancholiška kūryba jis nori paliesti tuos, kurie modernioje visuomenėje jaučiasi vieniši. „Šiais laikais kuo toliau, tuo labiau visi jaučiasi tarsi vieniši gyvuliai. Daugelis dirba „dėžutėse“, važinėja „dėžutėse“, miega „dėžutėse“, žiūri į „protingas“ dėžutes“, – mintimis dalijasi atlikėjas. Jis pats savo vienatvę skandina kūryboje ir prisipažįsta, kad neturėjimas kam išlieti jausmų ir įkvepia jį kurti.
Kiekviena Joe Blu daina apgaubia klausytoją atmosferiškai: suteikia spalvas, judėjimą, jausmus, temperatūrą. Pasak atlikėjo, savo dainas jis rašo tik iš širdies ir niekada nesivadovaudamas protu. Todėl jos gimsta labai lengvai arba negimsta išvis. „Klausydamas dainos „I don‘t know“ aš įsivaizdavau mišką, saulę, šokį ir liūdesį. Visa tai atsispindi ir dainos vaizdo klipe, kurį filmavo labai talentingas jaunas operatorius Dovilas Savickas. Su juo dirbti buvo vienas malonumas. Jis man leido susikoncentruoti į muziką, iš naujo pajausti ją ir perteikti fiziškai bei emociškai. Esu lengvas beprotis, manau kad tai ir klipe neblogai matosi“, – šypsosi atlikėjas.
Vaizdo klipas buvo filmuojamas atokiau nuo miesto šurmulio. Varnikų pažintinis takas ir apleista degalinė tarp Vilniaus ir Molėtų pasirinkti neatsitiktinai, o norint perteikti dainos lengvumą, ramybę ir nežinomybės laisvę. Šios lokacijos atskleidžia ir atlikėjo laisvą asmenybę. Jis ne tik atvirai dėsto mintis apie savo bipolinį sutrikimą, taip siųsdamas žinutę, kad liga nėra nuosprendis ir kūryba gali ją nuslopinti. Bet ir prisipažinimu, kad realiame gyvenime jis pats neegzistuoja.
„Nebūnu tarp žmonių, su niekuo nekalbu, nebendrauju, neinu į lauką, esu labai užsidaręs savyje. Neįdomus žmogus, kuriantis muziką. Sunku apibūdinti savo asmenybę, kai su niekuo nebendrauji ir neturi su kuo palyginti. Vertinu atvirą kuklumo, lojalumo ir meilės išraišką, o labiausiai bijau agresijos“, – sako Joe Blu. Dėl galimos agresijos jis dažniausiai ir renkasi būti vienas.
Tačiau iškart priduria, kad pasaulio pabaiga gali ateiti būtent dėl žmonių vienišumo ir vidinio skausmo. Pasak jo, visi žmonės turėtų būti bendruomenėse. O tiems, kurie jaučiasi vieniši, jis kuria savo muziką ir savo dainomis transliuoja meilės energiją. Lietuvis įsitikinęs, kad tik menas žmones skiria nuo gyvulių ir tik menas gali išgelbėti pasaulį.
Joe Blu savo kūrybą pradėjo prieš du metus ir jau yra išleidęs du muzikos albumus. Vienas iš jų dedikuotas jo ligai – bipoliniam sutrikimui. Atlikėjas nekonkretizuoja, kokio stiliaus jo kuriama muzika. Jis inspiracijų ieško „R&B“, „hip hop“, „alternative“ ir „soul“ muzikoje, tačiau savęs nepriskiria kuriam nors vienam muzikos stiliui. Kadangi pats į savo kiekvienos dainos kūrybinį procesą pasineria visapusiškai – nuo prodiusavimo iki galutinio kūrinio – savo muziką jis labiausiai linkęs vadinti tiesiog „blu“ stiliumi.