Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė: „Lytiškumo ugdymas prasideda vos vaikui gimus“

Elena Kosaitė-Čypienė/Asmeninio archyvo ir Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-01-16 08:00
„Tradicinis lytinis švietimas orientuotas į galimą grėsmę, tačiau aš paaugliams sakau, kad vaisingumas – ne pavojus, o dovana. Reikia ne saugotis vaisingumo, o jį saugoti. O apsaugoti galime tik tai, ką vertiname“, – sako Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė.

Elena, kaip nusprendėte pradėti kitiems kalbėti apie lytinį švietimą?

Pagal išsilavinimą esu filologė, vertėja ir teisininkė. Anksčiau dirbau universitete, tačiau, gimus trečiam sūnui, supratau, kad noriu dirbti būtent šį darbą, nes vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių nori išgirsti, kaip ir kodėl veikia jų kūnas. Tad programa „Mano vaisingumas yra svarbus“, kurią pristatome visos Lietuvos vaikams ir jų tėvams, yra labai reikalinga – juk daugeliui mūsų kartos žmonių apie tai neaiškino. Ar prisimenate, kada pirmą kartą išgirdote tai, iš kur atsiranda vaikai? Kokie jausmai apėmė? O kokie tokio žinojimo padariniai pasireiškė jums bręstant? Svarbiausias klausimas: ar norėtumėte, kad taip su savo vaisingumu ir lytiškumu susipažintų jūsų vaikas?

Ar tėvai yra pajėgūs atsakyti į vaikams rūpimus klausimus apie lytinį švietimą?

Ne kiekvienas tėvas geba tinkamai atsakyti į visus vaikui kylančius klausimus. Jau daug metų mokau žmones pažinti savo kūną ir vaisingumą ir vis girdžiu tą patį klausimą: „Kodėl anksčiau niekas mūsų šito nemokė, nepasakojo tuomet, kai dar tik žengėme į paauglystę?“

Lietuvoje metus yra vykdoma Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, tačiau, mano nuomone, ji nėra veiksminga. Negali tokių subtilių ir jautrių dalykų paauglius mokyti mokytojai, vien pasiskaitę programoje apie tai, kaip turėtų būti vedami užsiėmimai. Specialistus reikia atsakingai ruošti. Seminarų vedėjai patys turi jaustis vertingi kaip vyrai ir moterys. Kartais sutinku mokytojų, kurie atvirai sako bijantys apie tai kalbėti su paaugliais, nesantys pasirengę tinkamai reaguoti į įvairias jų reakcijas. Didelė klaida daroma tuomet, kai apie lytiškumą ir vaisingumą kalbama kaip apie pavojų. Kokios to pasekmės? 

Kai vaikas pasiekia lytinę brandą, jam tarsi įsižiebia lemputė „pavojus“. Taip, mes norime vaikus apsaugoti nuo lytinės prievartos, kuri savaime yra baisus dalykas, tačiau, kai su bundančiu lytiškumu jie supažindinami gąsdinant, įsivaizduokite, ką išgyvena. Pristatydama programą sakau, kad vaisingumas – vienas didžiausių mumyse esančių gėrių. Reikia ne saugotis jo, o saugoti jį. O apsaugoti galime tik tai, ką gerbiame ir vertiname. Norime parodyti, kad gera yra būti savo kūne. Apie kūno grožį ir jame vykstančius procesus būtina pradėti pasakoti kuo jaunesniems žmonėms, kai jų nuostatos ir vertybės dar tik formuojasi.

Vis dėlto pirmieji vaikų lytiškumo ugdytojai yra tėvai?

Taip. Ir tas ugdymas prasideda net ne paauglystėje, o jau tada, kai vaikas gimsta, kai yra priglaudžiamas prie krūties, apkabinamas, nešiojamas, glostomas... Jis ima save jausti kaip kūnišką būtybę. Kai vaikelis pradeda vaikščioti, kalbėti, domėtis viskuo, kas aplinkui, įdomiausiu objektu jam tampa žmogus. Tuomet jis ima klausti apie kūno dalis. Nuo to, kaip sureaguojame tada, kai vaikas klausia apie lytinius organus, priklauso tai, kokią informaciją jam perteikiame. 

Ar aiškiname, kad tai yra jo varpa, lytis, ar ištariame „neliesk“? Net ne taip svarbu, kokius žodžius sakome, labai svarbi yra mūsų reakcija pokalbio metu – vaikas nuskenuoja, ar mes šypsomės, ar esame susiraukę. Sulaukęs 5 ar 6 metukų, vaikutis jau pradeda klausti daugiau. Tada tėvai išgirsta klausimą, iš kur jis atsirado. Ir suaugusieji atsakydami labai dažnai (priklauso nuo jų pačių patirties) reaguoja jausmingai.

Kuo didesnis vaikas, tuo daugiau klausimų jam kyla...

8–10 metų vaikas jau ne tik domisi tuo, iš kur jis atsirado, bet ir tuo, kaip pateko į mamos pilvelį. Vėl kyla iššūkių tinkamai apie tai atžalai paaiškinti. Atėjus vaiko paauglystės metui, išsigąstame, nes užgriūva visa lavina klausimų. Dažnai tėvai sako, kad vaikas, lig tol buvęs labai atviras, šiuo laikotarpiu neretai užsiveria ir ta tema nekalba. Tada tėvai išsigąsta to, kad tapo nelabai svarbūs savo vaikams, kad informaciją jie randa kitur: kieme, gatvėje, mokykloje... 

Tačiau suaugusieji klysta manydami, kad nebėra autoritetai savo atžaloms. Dirbdama su 9–13 metų mergaitėmis, matau, kad tėvai joms vis tiek yra autoritetai, tik kitaip. Paaugliai tiesiog nenori šia tema kalbėtis su tėvais. Vaikai suvokia, kad jų gimdytojai turėjo lytinių santykių tam, kad jie atsirastų, todėl drovisi šia tema su tėvais kalbėtis. Tai yra įgimtas ir sveikas drovėjimasis. Ne taip sveika būtų tuo atveju, jei paaugliai su savo tėvais laisvai diskutuotų apie lytinius santykius. Tokio amžiaus vaikai labiau stebi, kaip tėvai patys jaučiasi būdami lytiškos būtybės, kaip mama jaučiasi būdama moteris, o tėtis – vyras ir kaip jie vienas kitam tai patvirtina, kaip jie vienas į kitą žiūri, bendrauja, vienas kitą liečia. Šis pavyzdys vaikams labai svarbus.

Mamoms gali būti net skaudu tai, kad jų mergaitės nenori su jomis tokia tema kalbėtis.

Tačiau, kai tokia mergaitė ateina pas mane į seminarą, labai aiškiai pamatau taii, kad mama jai – pats didžiausias autoritetas, kuriuo ji žavisi. Kai vaikai sulaukia paauglystės, labai svarbu, kad jie išgirstų teisingą informaciją. Mes, kaip tėvai, nebūtinai galime ją suteikti.

Pristatydami projektą, siekiame ne pateikti sausą faktinę informaciją, bet per vaikų protą nukeliauti iki jų širdžių. Berniukus taip pat būtina šviesti ta tema, nors, regis, su vyrais nieko ypatinga nevyksta, jie savaime turi viską žinoti. Tačiau taip nėra, vyrai – lygiai taip pat lytiški, vaisingi ir berniukams ne mažiau įdomu tai, kas su jais vyksta, o dar įdomiau – kas vyksta su mergaitėmis. Jei berniukai su šiomis temomis pagarbiai nesupažindinami, jie tiesiog nežino, kaip reaguoti, todėl kyla pašaipėlių. Kuo su didesne pagarba kalbame apie šiuos dalykus, tuo berniukai geriau priima savo vaisingumą, vyriškumą ir kartu mergaičių moteriškumą.

Pravartu būtų ir mokykloje turėti tokią pamoką, per kurią būtų profesionaliai kalbama apie savęs pažinimą, tiesa?

Nuo mažų dienų mokykloje mokomės įvairiausių dalykų, tačiau niekas mūsų nemoko ypač svarbaus dalyko – savęs pažinimo.

Pati šią programą atsivežiau iš Vokietijos. Ji sukurta vokiečių mokslų daktarės Elisabeth Raith-Paulos. Profesorė dar prieš 30 metų, pradėjusi suaugusiesiems skaityti paskaitas apie vaisingumą, susidūrė su tuo pačiu prašymu – šviesti apie tai mergaites. Taip atsirado seminaras „Ciklo šou“, skirtas 10–12 metų mergaitėms, rengiamas kaip kamerinio teatro spektaklis. Jo vedėja yra istorijų pasakotoja ir mergaičių lydėtoja į paauglystę. 

Mergaitės gauna vaidmenis ir vaidina savo pačių kūno spektaklyje. Kai pamačiau, kaip rengiami seminarai Vokietijoje, supratau, kad mūsų mergaitėms taip pat reikia apie tai kalbėti ir kuo greičiau. Penkias valandas trunkančiame seminare mergaitės sužino apie tai, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą, kaip susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, kaip užsimezga, auga motinos įsčiose ir gimsta žmogus, kas vyksta pačios mergaitės kūne prasidėjus brendimui, kokie fiziniai ir psichiniai pokyčiai jos laukia.

Tokios žinios pateikiamos nepaprastai?

Į pagalbą pasitelkiame prabangius audinius, paveikslėlius, įvairius daiktus ir daugybę rankomis kurtų rekvizitų. Biologijos faktų ir terminų išmokstama tarsi nejučia, per palyginimus ir istorijas. Taip žadinama pagarba savo kūnui, tvirtai tikint, kad mergaitė, matydama, koks puikus jos kūnas, koks turtas yra vaisingumas, pati norės jį saugoti.

Kadangi Vokietijoje pagal šią programą jau dirbama 30 metų, gal yra atlikta kokių tyrimų, rodančių, kaip veikia toks vaikų švietimas?

Prieš keletą metų Vokietijoje atlikta seminare dalyvavusių mergaičių apklausa parodė, kad šios mergaitės, palyginti su tomis, kurios nedalyvavo seminare, buvo kur kas labiau patenkintos savo kūnu, geriau priėmė paauglystės pokyčius, rečiau nuogąstavo dėl pirmųjų menstruacijų.

Seminaras mergaitėms netrukus tapo toks populiarus, kad ir berniukų tėvai ėmė prašyti supažindinti su tuo, kas vyksta vyro kūne. Taip atsirado seminaras „Agentai vykdo misiją“, skirtas 10–12 metų berniukams. Vėliau dienos šviesą išvydo ir seminaras „Tiesa ir drąsa“ apie vyro ir moters tarpusavio santykius, apie lytinių santykių grožį ir iššūkius, skirtas vyresniems paaugliams.

Kokia informacija yra pateikiama berniukams?

Seminaro „Agentai vykdo misiją“ dalyviai sužino viską, ką reikia žinoti apie vyro kūną. Berniukai susipažįsta ne tik su vyro anatomija, bet ir su pagrindiniais teiginiais apie tai, kas vyksta moters kūne per menstruacijų ciklą ir apvaisinimą. Jiems taip pat aktualu suvokti tai, kad vyrai šiame procese irgi yra svarbūs ir atsakingi.

Seminaras „Agentai vykdo misiją“ vyksta berniukams patraukliu Jameso Bondo stiliumi: jie pusdieniui tampa specialiaisiais agentais, vykdančiais misiją užtikrinti gyvybės išlikimą pasaulyje. Laimi tik vienas, todėl visi kruopščiai ir atsakingai ruošiasi specialioje treniruočių stovykloje, studijuoja didžiojo žygio žemėlapį ir vykdo užduotis, nė nejusdami, kad pakeliui mokosi biologijos terminų ir faktų. Seminarus berniukams veda tik vyrai.

Ko mokomi vyresni – 14–19 metų – jaunuoliai seminare „Tiesa ir drąsa“?

Greitai tapo aišku, kad neužtenka padaryti įvadą į paauglystę, reikia paauglius ir toliau lydėti. Vyresnieji seminare dalyvauja kartu – mergaitės su berniukais. Jie skatinami išmokti ir išdrįsti priimti teisinga informacija grįstus sprendimus. Tarpusavio ryšiai ir lytiniai santykiai – vienos labiausiai jaunuolius dominančių temų. Priešingos lyties atstovai juos žavi ir vilioja, tačiau kartu gąsdina ir baugina. Retas paauglys su tėvais aptarinėja lytiškumo klausimus, pavyzdžiui, tam tikrų kontracepcijos priemonių veikimo principus ir veiksmingumą.

Šiuolaikiniai jaunuoliai jau turi nemažai žinių, vis dėlto, kalbant apie vaisingumą, jos būna padrikos, nesistemingos, todėl gali būti pavojingos ir baigtis netikėtu nėštumu.

Sąmoningas kūno pažinimas turėtų būti kiekvieno vyro ir kiekvienos moters esminių žinių dalis ir padėti ne tik tada, kai vengiama pastoti, bet ir tuomet, kai siekiama pradėti vaikelį. Tokios žinios skatina pagarbą savo kūnui ir veikia kaip pati geriausia ankstyvų lytinių santykių, nepageidaujamo nėštumo, lytiniu būdu plintančių ligų ir lytinės prievartos prevencija. Seminare naudojamos ryškios ir patrauklios vaizdinės priemonės, todėl net ir sudėtingi santykiai tampa suprantami. Jaunuoliams nesiūlomi iš anksto parengti sprendimai ir patarimai – jie kviečiami diskutuoti. Siekiama padėti jauniems asmenims suvokti tai, kad tikrasis lytiškumo grožis ir džiaugsmas atsiskleidžia tada, kai lytiniai santykiai atsiranda iš meilės.

Naujausi straipsniai