Kas iš mūsų paslapčia nekuria svajonių atostogų planų... Indija, Tailandas, Japonija, Kenija, Filipinai – visos šios egzotiškos šalys traukte traukia turistus. 30-ojo gimtadienio progą iš vyro Danieliaus Bunkaus kelionę į Filipinus gavusi Natalija patikino – nors šalis ir tvarkinga, joje dainininkei buvo šiek tiek nuobodu.
Ar tokių atostogų ir tikėjotės prieš vykdama į Filipinus?
Tiesą sakant, tiems, kas mėgsta aktyvų poilsį, į Filipinus nėra ko važiuot. Ten verta nuvažiuoti trims dienoms ir paskui skristi kur nors kitur. Jeigu būtumėm žinoję, būtumėm galėję nuskristi ir į Singapūrą.
Jeigu lygintume su Azijos šalimis, tai, sakykime, Tailande yra daug daugiau ir įvairesnės augmenijos, visur galima sutikti daug gyvūnų. Filipinuose visko kur kas mažiau. Vienoje saloje mes matėme tiesiog apgyvendintas beždžiones, pora varanų ir porą gyvačių, kabančių ant medžių. Dar juokais klausėme, ar jos plastmasinės, nes vietiniai su valtimis plukdo ir jau žino, kurioje vietoje gyvatė kabės.
Aš nesu 100 procentų patenkinta savo kelione, nes turiu su kuo lyginti. Tačiau, jei iš gerosios pusės žiūrėtume, tai klimatas Filipinuose – tobulas. Oras visą laiką buvo nerealus – drėgna ir net lyjant lietui šilta. Porą dienų lijo, o vietiniai laukė taifūno.
Skamba kaip „Oskarui“ nominuoto filmo „Pragaras rojuje“ (angl. „The impossible“) scenarijus...
Taip taip. Mes kaip tik tuo metu gyvenome pakrantėje, bambukiniuose nameliuose. Trečią dieną pakilo vanduo ir pamaniau: „Va, tai tuoj pareis... grįšiu aš čia į „Žvaigždžių duetus“. Buvome truputėlį nusigandę, bet viskas buvo gerai, kitą dieną pragiedrėjo ir vėl buvo geras oras.
Sakau, ten trims dienoms vykti – viskas labai puiku. Salos labai gražios, bet visos ekskursijos baigiasi tuo, kad paplaukioji po salas, o jos visos vienodos, ir tiek. Koralus panėręs pasižiūri, jie irgi visur panašūs. Dvi savaites ten leisti... na, mes šiek tiek nuobodžiavome.
O pasirinkome gyventi ne 5 žvaigždučių viešbučiuose, bet paprastuose bambukiniuose nameliuose, kad pamatytume ne prabangą, o tai, kaip gyvena vietiniai. Ir tas labai žavėjo.
Nepaisant to, kad buvo itin ramu, kas vis tik paliko didžiausią įspūdį?
Romas kainuoja penkis litus mūsų pinigais. Tai vyrams, šiaip buvo labai didelis įspūdis (juokiasi). Labai daug jūros gėrybių, bet jie jų nemoka paruošti. Kita vertus, jie sau neleidžia valgyti jūros gėrybių, nes jiems tai yra prabangu. Šis maistas – skirtas turistams.
Pavyzdžiui, vakarienė keturiems asmenims ten kainuoja vos 200 litų. Kartą valgėme viešbutyje ir sumokėjome gal 400 litų, bet vakarienė nebuvo tokia įspūdinga kaip kokiame nors mažame restoranėlyje prie plastmasinių stalų.
Kaip, vykstant į tokimą šalį, nuspręsti, ką įsimesti į lagaminą?
Mes skridome tik su rankiniu bagažu. Kuprinė turėjo sverti 8 kilogramus, o mano net šešių nesiekė. Susidėjau porą marškinėlių, porą šortų ir crocs‘us. Visus šampūnus ir kitas higienos priemones nusipirkome jau būdami ten. Labai patogiai pritaikyta – parduotuvėse viskas parduodama mažuose buteliukuose.
Tiesa, mane nustebino tai, kad Filipinai – be galo švari šalis. Gyventojai irgi labai švarūs. Visur labai tvarkinga. Tas mane žavėjo, nes Azijoje, žinia, tikrai visko būna. Pavyzdžiui, šiukšlių konteineriai išversti ir čia pat lauko virtuvė, kažkokius produktus gamina smarvėje. Su Danieliumi vieną dieną galvojome, ką gi čia nuveikus ir sumanėme, kad reikia vietinių patiekalų paragauti. Persižegnojome (juokiasi) ir pirmyn į vietinį turgelį. Nepatikėsite, su mūsų skrandžiu nieko blogo nenutiko.
Na, tai kokie tie vietiniai keistieji patiekalai?
Austrių skonio kirmėlės. Mes buvome jų draustinyje Mangrovi džiunglėse. Ten, pavyzdžiui, auga austrės, bet jų negali valgyti, nes ten draustinis. Taigi mums beplaukiant plaustu ir vietiniai mums pasiūlė – už kokius 7 litus mūsų pinigais – paragauti kirmėlės, kuri gyvena medžio kamiene. Iš karto sutikome! Žodžiu, atkirto to kamieno, ištraukė tokią baltą didžiulę kirmėlę ir mes su Irena (kartu su Natalija ir Danieliumi vyko ir verslininkai Irena bei Visvaldas Matijošaičiai – aut.past.) ja pasidalijome. Skonis toks tikrai neblogas – nieko baisaus.
Kokių lauktuvių parvežėt iš Filipinų artimiesiems?
Perlų. Mamai karolius, merginoms irgi perlų parvežiau. Už juos sumokėjau juokingą pinigų sumą. Įsivaizduokite, nago dydžio auskarai su gėlavandeniais perlais kainuoja apie 12 litų. Karoliai iki 100 litų. Mamai juos ir nupirkau. Kita vertus, ten net nėra ko pirkti lauktuvėms. Norėtum parsivežti kažką tokio, ką pamatęs sakytum „Oho!“, bet nėra ten tokių dalykų. Tai labai kukli šalis, kurioje gyvena labai kuklūs žmonės.