Namuose likti priverstas Modestas Pitrėnas: „Mums jau pradeda patikti tas „auksinis kalėjimas“

Ieva Prudnikovaitė ir Modestas Pitrėnas/ Gedmanto Kropio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Laura Kešytė
Publikuota: 2020-04-04 17:15
Muzikinė pauzė – tylėjimo ženklas, nurodantis, kuriam laikui nutraukiamas skambesys. Ji gali būti sveika, pusinė, ketvirtinė, aštuntinė, šešioliktinė... Arba „karantininė“. Kalbėdamas apie sustingusį kultūrinį gyvenimą, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas maestro Modestas Pitrėnas neslepia nuogąstavimų. Kiek truks ši pauzė – niekas nežino. Visgi, jis teigia, jog iššūkių laikai visada būna ir galimybių laikai.

Modestai, kur šiuo metu esate – Lietuvoje ar Šveicarijoje?

Lietuvoje. Sankt Galeno operos teatras patarė likti namuose, „stay safe“ režimu.

Gal teko bendrauti su kolegomis, kokia padėtis dabar Šveicarijoje?

Gerokai prastesnė nei Lietuvoje. Vienu metu Šveicarija buvo patekusi į penketuką šalių, kuriose užfiksuotas didžiausias užsikrėtusiųjų skaičius Europoje. Blogiausi rodikliai – itališkai kalbančiame regione, kur kasdien vykdavo nuolatinis judėjimas. Dabar, žinoma, sienos su vokiečiais ir italais užvertos, priimti griežti sprendimai. Visas kultūrinis gyvenimas taip pat yra sustojęs, kaip ir pas mus. Nerekomenduoja niekur skraidyti, važiuoti, kiek galima mažiau judėti.

Modestas Pitrėnas/Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas/Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Kur kartu su Ieva leidžiate šias pastarąsias savaites? Kuo gyvenate?

Dalį laiko praleidžiame sodyboje, o likusią – namuose, Vilniuje. Pagrindinis mano darbas šiuo metu yra ateities planavimas. Tik problema, kad nežinai, kokią ateitį planuoti. Kartu su Nacionalinės filharmonijos vadovybe ruošiamės rudenį prasidėsiančiam jubiliejiniam sezonui. Nors spekuliacijų yra įvairių, bandome žiūrėti optimistiškai ir tikimės, kad viskas sugrįš į savo vėžias.

Na, o namuose su Ieva esame vaikų vergai. Visi, kas augina mokyklinukus, supras, ką mes turime omenyje. Dienos metu nuotoliniu būdu vyksta pamokos, po to – užklasiniai užsiėmimai. Taip pat ir mūsų darželinukė yra visada šalia, todėl laiko knygai lieka nebent vakare, kai vaikai sugula į lovas. Tačiau šiuo požiūriu, niekas iš esmės nėra pasikeitę.

Ieva Prudnikovaitė ir Modestas Pitrėnas/Karolio kalvaičio nuotr.
Ieva Prudnikovaitė ir Modestas Pitrėnas/Karolio kalvaičio nuotr.

Daug daugiau laiko praleidžiant namuose, kai kurios poros susiduria su sunkumais. Kaip, šiuo požiūriu, sekasi jums?

Turiu pripažinti, kad pirmąsias tris, keturias karantino dienas mūsų šeimoje buvo atsiradusi šiokia tokia įtampa. Veikiausiai tai lėmė psichologinė būsena, kai nežinai, kiek laiko būsi uždarytas. Tačiau mes jau apsipratome su nauja rutina, kuri nėra rutina blogąja prasme. Ji atnešė subalansuotą vidinį jausmą, tikėjimą, kad viskas bus tvarkoj. Visas šis laikas yra duotas mums, ir jį turime išnaudoti kaip tik galime geriau, pozityviau, nesipykstant, ir tai šiandien pavyksta.

Matome, kad dabar mums jau pradeda patikti tas „auksinis kalėjimas“. Iš tikrųjų, aš tai vadinu „auksiniu kalėjimu“, nes tai yra prabanga nieko neveikti šiais laikais, kai visi skuba, lekia, „kala“ pinigus. Staiga, viskam sustojus, atsiranda laiko apmąstyti vertybes, nutilti, nuščiūti ir naujai įvertinti posakį: tu planuoji, o Dievas juokiasi. Deja, žmogus negali būti užtikrintas, kas jo laukia po trijų mėnesių ar po pusmečio. Visa muzikos industrija sustingo laukime ir panikoje.

Maestro Modestas Pitrėnas
Maestro Modestas Pitrėnas

Jeigu kultūrinio gyvenimo pauzė užsitęstų ilgiau, ar turite numatę alternatyvų planą, ko imsitės?

Iš tikrųjų, daugelis muzikantų, pavyzdžiui, mano žmona, šiais mėnesiais neteko visų pajamų šaltinių, kuriuos turėjo gauti iš individualios veiklos. Aš, kaip biudžetinis darbuotojas, galiu gyventi, nors tas biudžetas, matyt, irgi mažės. Turėsime eiti priverstinių atostogų, galbūt pristabdyti veiklą. Kita vertus, ir išlaidos atitinkamai mažėja, nes nelieka ekstremalių poreikių ar reikalavimų sau ir aplinkai. Sakyčiau, viskas balansuoja ant okey ribos.

Tiesą sakant, kadangi mes, muzikantai, esame tokie nišiniai žmonės, ta prasme, kad nesame įgiję kitų specialybių, ir jeigu reikalas labai užtruks, turėsime ieškoti kitų veiklos sričių, plėsti savo profilį. Svarstau, gal reikėtų persikvalifikuoti į agrarinį ūkį? (juokiasi)

Kaip tik praėjusią savaitę pradėjau ruoštis atsargas – susikapojau penkmečio malkas, padariau visus fizinius sodybos darbus prie kurių, liaudiškai tariant, iki tol ranka nepriėjo. Dabar galvoju, kad daugiau dėmesio reiktų skirti ir kitoms veikloms, kurios galėtų kažkiek papildyti šeimos biudžetą arba tiesiog tapti maloniu išgyvenimo faktoriumi.

Galbūt alternatyva sąstingiui galėtų būti sodininkavimas, daržininkavimas? Juolab, kad sodyboje turime tam visas galimybes. Reziumuojant, laikausi požiūrio, jog iššūkių laikai visada būna ir galimybių laikai, todėl svarbu išlikti kūrybiškam ir atviram pasauliui.


Modestas Pitrėnas rekomenduoja

Dvi nesaldžios porelės: 1. H. Hesses „Stiklo karoliukų žaidimas” ir G. Mahlerio Penktoji simfonija + įgarsintos, Rückerto tekstais parašytos dainos. Tai – du austrų kūrėjai, kurių žodyje ir garse tobulai atsispindi žmogaus dualumas – dvasinio ir kūniškojo pokalbis.

H. Hesse ir G. Mahlerio fotokoliažas
H. Hesse ir G. Mahlerio fotokoliažas

„Trys“ iš A. Mamontovo albumo „Šiaurės naktis“ su Lietuvos kameriniu orkestru. Tiesiog paklausykite „Youtube“. O tada – dar kartą ir dar.

Man labai brangus lietuviškas tandemas: S. Parulskis – Š. Sauka, kurie nepagražintai, neretai provokatyviai kalbinantys mus tobulu XX a. postmoderno žargonu.

S. Parulskis ir Š. Sauka/ Š. Mažeikos nuotr. fotokoliažas
S. Parulskis ir Š. Sauka/ Š. Mažeikos nuotr. fotokoliažas

A. Ross „The Rest is Noise: Listening to the Twentieth Century“. Įtraukianti istorija, kurios kontekstuose man asmeniškai įdomiausias XX amžius su jo virsmais, karais, kataklizmais ir, žinoma, menu. Viena, Paryžius, Hitlerio Vokietija, Stalino Rusija, Amerika ir Kinija – tai fantastiškas metraštis nuo Hindemito iki hip hopo.



Knygos viršelis: A. Ross „The Rest is Noise: Listening to the Twentieth Century“
Knygos viršelis: A. Ross „The Rest is Noise: Listening to the Twentieth Century“

Naujausi straipsniai