Mūsų virtuvėje – didžiulės permainos. Daugiau keliaudami atsivežame egzotiško skonio patirčių, o ir mūsų namuose nepastebimai daugėja pasaulio šefų receptų. Šiandien žinome daug maisto ruošimo variacijų, todėl ypač švenčių metu mėgstame eksperimentuoti. Deja, visas pastangas atiduodami patiekalo gamybai, dažnai pamirštame apie serviravimo estetiką.
Dažnas galbūt gūžtelėjęs pasakytų, maistas yra maistas, jis tiesiog skirtas žmogaus gyvybei palaikyti. Tačiau veikiausiai nekalbėtume apie „maisto kultūrą“, jei maisto gamyboje ir jo patiekime būtų svarbus tik šis vienintelis išlikimo elementas.
Tarkime, japonai išskirtinai daug dėmesio skiria maisto patiekimui. Tokios jau jų tradicijos – maistas pirmiausia turi atrodyti estetiškai, sužadinti apetitą savo išvaizda, būti patiektas tinkamame inde. Be to, visi indai turi atspindėti metų laiką, perteikti sezono spalvas.
Mūsų kultūriniai įpročiai yra kitokie. Jie formavosi per sunkmečius, kuomet brangūs daiktai (įskaitant ir indus) buvo taupomi ir naudojami tik labai ypatingoms progoms. Tokie senosios kartos įpročiai išlikę iki šių dienų.
Tačiau šiandien juk galime leisti gyventi laisviau. Na, bent jau galime netaupyti lėkščių ir stalo įrankių (juk jų pilnos parduotuvės)! Be to, norint šiek tiek ištrūkti iš buities, patiekiant net ir kasdienius pusryčius, pietus ar vakarienę, užtenka vos krislelio fantazijos.
Pamirškime taisykles
Prieš pradėdama šį paragrafą, noriu jums papasakoti tikrą situaciją. Gaminau šeštadienio pietus savo brangioms senolėms, ruošiau ypatingą karštą patiekalą – prancūzišką dauphinoise bulvių apkepą, kurį norėjau patiekti kartu su orkaitėje kepta jelapenais, ožkos sūriu ir česnakais įdaryta vištiena.
Kai viskas buvo paruošta, teliko viską sudėlioti į lėkštes. Štai čia ir prasidėjo pirmieji iššūkiai: pakankamai didelių lėkščių, į kurias viskas patogiai ir estetiškai susidėliotų, nebuvo. Kasdieniai indai, kuriais buvome įpratę naudotis, paprasčiausiai netiko šiam reikalui.
Nepasivarginau ir iš rūsio atitempiau senovinį servizą. Tiksliau, milžiniškas, ko ne padėklo dydžio lėkštes, kurių jau niekas nenaudojo. „Vaikeli, kas čia bus?“, – klausinėjo močiutė. Jai buvo sunku patikėti, kad didžiosioms šventėms skirtos garnyro lėkštės gali tapti paprastučiais indais, iš kurių galima valgyti kiekvieną dieną. Ir ką manote? Viskas pavyko! Net geriau, nei galėjau įsivaizduoti.
Turiu pripažinti, jog ieškoti tokių nekonvencinių sprendimų mane įkvėpė kulinaras Alfas Ivanauskas, kuris labai daug kalba apie serviravimo estetiką.
Sykį viename interviu jis yra pasakojęs, kaip stiklainiai nuo marinuotų ar raugintų gaminių gali tapti vaikų sriubinėmis.
Paprastai tariant, jis pateikė pavyzdžius, kaip galima susikurti sau šventę ir jaukumą namuose, kūrybiškai panaudojanti netradicinius indus.
Panašias idėjas išsako ir skandinaviško dizaino daiktų kūrėjų atstovai „Iittala“, kurie su manimi pasidalijo keletu labai naudingų stalo serviravimo gudrybių. Glaustai apžvelkime keletą jų.
Serviravimo žaismė
-
Jeigu ant stalo žadate patiesti staltiesę, patariama prieš tai patiesti flanelės audinį. Šis audinys užtikrina, jog apvirtusi taurė ar puodelis ne taip greit suduš, o, be to, dedami ant stalo indai kels mažiau triukšmo.
-
Staltiesės spalvą derinkite pagal turimus indus bei pačios šventės pobūdį. Kalėdoms labai tinka ryški raudona, tačiau net ir juoda staltiesė gali įdomiai atrodyti stiklo gaminių ir lėkščių fone.
-
Jeigu turite grafiną (ropinę), jokiu būdu jo nepalikite dūlėti lentynoje. Jis puikiai tinka raudonam vynui – dėl kontakto su oru grafine geriau atsiskleidžia vyno aromatas ir skonio savybės.
Tiesa, degustuojant ryškaus skonio raudoną vyną patariama naudoti platesnes taures: vynui įgaunant daugiau deguonies, sušvelnėja jo skonis.
-
Dubenys ir lėkštės. Kaip jau minėjau, pamirškite visas nusistovėjusias taisykles! Jeigu manote, jog jūsų patiekalo estetinei išvaizdai išsaugoti yra būtinas didesnis indas, jį ir rinkitės, nepriklausomai nuo to, kam jis iki tol buvo skirtas.
Tirštai sriubai ar troškiniui kartais tinkamesnės yra gilesnės lėkštės nei įprasti dubenys, o, tarkime, neapolietišką lazaniją (minkštą, lengvai irią) patogiau skanauti iš dubens.
Be to, nepamirškite, kad pjaustymui skirtos medinės lentelės irgi gali tapti šaltųjų užkandžių indu. Medžio akcentas šventiniam stalui suteiks gyvumo ir natūralumo. Medines lentutes taip pat galite naudoti kaip polėkštes. -
Serviruojant šaltuosius patiekalus, užkandžius, desertus, duoną, trapučius, riešutus ir kt. galite naudoti stiklinius indus, įskaitant ir stiklines vazas. Stiklas suteikia ne tik dekoratyvumo, bet ir žaismės aurą.
-
Ketaus puodas. Šiuos puodus puikiai žino mūsų seneliai. Šiandien jie plačiai naudojami fondiu bei yra dažnai patiekiami restoranuose.
Ketaus puodą galite dėti tiesiai ant stalo, ir tai bus puikus dizaino akcentas. Be to, ne veltui šis puodas mėgiamas amžių amžius – jame maistais ilgiau išlaiko šilumą be jokių papildomų prietaisų.
Taigi, serviruodami proginį ar kasdienį stalą nepamirškite įdėti kūrybinių pastangų ir fantazijos. Be įvardytų reikmenų, stalą taip pat galite dekoruoti įvairiais kitais akcentais – gėlėmis, šakomis, rankų darbo aksesuarais, meno dirbiniais ar žvakidėmis.
Svarbiausia, jog jaukumą galite sukurti pasitelkdami vos kelis minėtuosius akcentus. Na, o tie, su kuriais sėdėsite prie bendro stalo, tikrai įvertins jūsų pastangas ir išradingumą.