„Toks jausmas, kad kažko trūksta, tačiau nuo to tik džiaugsmas apima“, – pasakoja šiaulietė mergina, pirmą kartą apsilankiusi „Naisių vasaros“ festivalyje. Vėliau ji suprato. Džiaugsmas kyla iš to, kad aplinkui tūkstančiai veidų ir nė vieno girto.
Nuvažiuoti į Naisius pasirodė ne tokia lengva užduotis. Pasisukti iš pagrindinio kelio šios gyvenvietės kryptimi – misija įmanoma. Kai horizonte jau buvo matyti neseniai supilta Baltų arena, eismas sustingo.
Tūkstančiai mašinų palengva parkavosi aplinkiniuose laukuose ir šalikelėse. Viskam kruopščiai pasiruošta, vietos pakanka visiems, tačiau kelias į Naisius – gerokai per siauras tokiam srautui. Tokio anšlago dar niekada nebuvo.
Trūksta kantrybė ir palieki automobilį už poros kilometrų. Eini per bulvių ir javų laukus Baltų arenos link. Kai ji pasislepia už namų, orientuojiesi pagal garsą, kurį skleidžia galingos dviejų scenų garso kolonėlės.
Baltų arena pristatyta visuomenei
Baltų arena – beveik dviejų dešimčių metrų aukščio statinys. Festivalio mecenatas pusę lūpų prasitarė, kad ji kainavo beveik milijoną eurų: „Kainuotų triskart daugiau, jei būtų statoma už valdiškus pinigus“, – atskleidė mecenatas Ramūnas Karbauskis.
Baltų arena kartais jau vadinama šiuolaikiniu piliakalniu.
Arena per festivalį pirmą kartą tapo prieinama ne ją statantiems darbininkams. Suręsti laiptai ir takelis, norintiems užlipti į patį viršų. Naujoji arena iš tiesų įspūdinga. Ne prastesnis vaizdas ir nuo jos.
Dar prieš metus čia buvo tik plynas laukas. Dabar netoliese yra iškastas naujas apvalus vandens telkinys su Meilės sala. Visas gruntas supiltas į areną.
Prieš metus, prasidedant didiesiems darbams, buvo įkasta kapsulė su planais, tos dienos laikraščiais ir atmintukais ateities kartoms. Baltų arena kartais jau vadinama šiuolaikiniu piliakalniu.
Gaivino liūtis
Festivalyje labai mažai pavienių žmonių. Išvien šeimos, draugų pulkeliai. Daugiausiai žmonių susirinko šeštadienio vakarą, kuomet į sceną lipo muzikos guru Andrius Mamontovas. Jis yra šio blaivaus festivalio muzikinė siela.
Ieva Narkutė, „El Fuego“, „Naisių vasaros“ aktoriai, „Antikvariniai kašpirovskio dantys“ ir daugybė kitų gerų atlikėjų džiugino festivalio lankytojus.
Pasuki už kampo, o ten – Donatas Katkus moko muzikos paslapčių.
Buvo ką veikti ir be muzikos. Veikė viduramžių miestelis ir dirbtuvės. Tai džiaugsmas ne tik vaikams. Visi bandė sviesti senovinę ietį, šaudyti iš lanko.
Festivalio lankytojai prie laužo kepė duoną, putė muilo burbulus, piešė tautiškos heraldikos simbolius, žiedė molinius indus, audė juostas ir mokėsi žongliruoti.austi juostas žongliruoti.
Pasuki už kampo, o ten – Donatas Katkus moko muzikos paslapčių. Už kito – senovinės fotografijos pamokos. Antrą dieną – žemaitukų žirgų varžybos, kaimo bendruomenių sporto žaidynės ir bėgimas Naisiai-Kryžių kalnas.
Nesvarbu, kad lietus kartais pylė labiau nei iš kibiro. Glumino tik tai, jog nuo aplinkinių skėčių vanduo bėgo tiesiai už apykaklės.
Naisiai – puikus pavyzdys, kad galima linksmai laiką praleisti ir be alkoholio. Panašu, kad šio festivalio sumanytojų tikslas bus pasiektas tuomet, kai visi čia atvažiuos smagiai praleisti laiko, o ne kalbėti apie blaivybę. Ji bus savaime suprantama.