Šiemet Zodiako ratas sukasi dvidešimt penktąjį kartą nuo tada, kai Naglis Šulija susidomėjo astrologija. Vilniaus universitete įgijęs geografo-meteorologo specialybę, jis kurį laiką darbavosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje sinoptiku, vėliau pasuko į žiniasklaidą. Iš televizijos ekranų žadėdamas lietų, šlapdribą ar saulėtas dienas, orų apžvalgininkas kitu laiku stebi žvaigždėtą dangų, gilinasi į astrologiją ir stengiasi perprasti Baltijos jūros vėjus bei sroves.
– Kaip susidomėjote astrologija?
– Pirmasis postūmis susidomėti šia sritimi buvo man sudarytas horoskopas. Dabar jau nepamenu, kas konkrečiai ten buvo parašyta, bet padarė didelį įspūdį, kad jo autorius pataikė. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai prasidėjo domėjimosi astrologija bumas, į Lietuvą atvykdavo lektorių iš Sankt Peterburgo, į neformalų diskusijų klubą rinkdavosi žmonės, turintys astrologinių žinių. Tai buvo pirmieji informacijos šaltiniai. Vėliau ėmiau skaityti knygas, daug galvoti ir dirbti. Siekdamas astrologijos žinių tikrai išliejau nemažai prakaito ir paaukojau daug laiko.
– Kur galima įgyti profesionalių astrologijos žinių šiandien?
– Lietuvoje, skirtingai nei Didžiojoje Britanijoje ar Šveicarijoje, nėra jokio astrologijos instituto ar kitos įstaigos, kur būtų rengiami astrologai. Dėl kultūrinių, istorinių priežasčių, manau, ir artimiausiu metu nieko panašaus nebus. Belieka mokytis vieniems iš kitų, žinias perduodant iš lūpų į lūpas, iš rankų į rankas.
– Ar sudarote horoskopų sau ir savo artimiesiems?
– Neskubu ir net nemėginu grūsti astrologijos savo artimiesiems – mes ir taip turime, apie ką kalbėtis. Beje, pasitikslinkime, apie kurią astrologiją šnekame: apie rimtą ar nerimtą. Aš išmanau ir vieną, ir kitą.
Siūlau skaityti tik tuos horoskopus, kurių autorius nurodytas; geriau, jei publikuojama ir jo nuotrauka, nes tai reiškia, kad asmuo rašė nuoširdžiai, galvodamas, ką daro.
Nerimtoji yra ta, kuri pateikiama spaudoje, per radiją ir televiziją. Ši informacija labai apibendrinta, manant, kad asmuo, kuriam ji yra skirta, – vidutinis ar tipiškas savo ženklo atstovas; tik tada jam galioja tie teiginiai. Ne kiekvienas mūsų žiniasklaidoje skelbiamas horoskopas yra sudarytas astrologo. Dėl žanro populiarumo ar siekiant taupyti honorarų fondą dažnai šis darbas patikimas kuriam nors redakcijos darbuotojui. Todėl siūlau skaityti tik tuos horoskopus, kurių autorius nurodytas; geriau, jei publikuojama ir jo nuotrauka, nes tai reiškia, kad asmuo rašė nuoširdžiai, galvodamas, ką daro.
Rimta astrologija prognozuoja atsižvelgdama į dangaus kūnų išsidėstymą toje vietoje ir tuo metu, kur ir kada gimė konkretus žmogus. Zodiako ratas nepanašus į lygų stadiono takelį. Veikiau jis vienoje vietoje greitkelis, kitoje – vieškelis. Dar tame rate pasireiškia žvaigždžių veikimas – apie jį reikėtų kalbėti atskirai.
Žinoma, sudarau sau ir artimiesiems horoskopų, tačiau ne kasdien, priklausomybės nuo astrologijos neturiu, nes manau, kad šiaip dažniausiai pakanka tiesiog sveiko proto. Juk didžiąją kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį užima buitis ir rutina – apsispręsti dėl esminių posūkių tenka vieną ar kelis kartus per metus, ne dažniau, o į rimtas gyvenimo kryžkeles patenkame net ne kasmet. Mano supratimu, astrologija padeda tomis aplinkybėmis, kai reikia pasirinkti ir žmogui tai sunku padaryti pačiam. Tada žvilgsnis iš šalies tikrai praverčia.
– Užsiminėte, kad astrologinės prognozės gali būti reikalingos iškilus pasirinkimo dilemoms. Ar tai reiškia, kad žmogus gali veikti savo likimą?
– Astrologija šiuo atveju labai panaši į meteorologiją. Žinodami prognozę, esame laisvi spręsti, kaip elgtis. Žvaigždės ne lemia, o pataria. Tokia nuostata astrologijoje yra įsitvirtinusi dar nuo antikos laikų. Čia norėčiau priminti jūreivių pasakymą, kad neįmanoma pakeisti vėjo krypties, bet galima pasukti laivą ten, kur reikia.
– Gražus posakis „gimęs po laiminga žvaigžde“. Ar jis turi astrologinį pagrindą? Ar žmogus yra savo laimės kalvis, ar jo likimas nulemtas?
– Į abu klausimus galima atsakyti „taip“. Yra žmonių, kurių gimimo akimirką planetos, žvaigždės, visas dangaus skliautas susidėliojo sklandžiai, gražiai, – tiesiog taip atsitiko. Nepulkime gilintis, kodėl. Rytiečiai pasakytų, kad tokio žmogaus gera karma, vakariečiai – kad toks buvo Dievo planas. Bet yra ir žmonių, kurie kelią per gyvenimą skinasi patys, ir jų horoskopuose tai labai aiškiai matoma.
– Kokie žmonės dažniausiai ateina astrologinių prognozių? Gal tiesiog ieškantys psichologinių konsultacijų pakaitalo?
– Astrologijoje pastaraisiais metais atsirado specializacijų. Pastebima tendencija, kad koks yra astrologas, tokie žmonės pas jį ir eina. Jei astrologas pagal išsilavinimą yra psichologas, į jį kreipiasi žmonės, turintys psichologinių bėdų; jei jis pirmiausia verslininkas, tik išmanantis astrologiją, jo klientai dažniau konsultuojasi dėl verslo. Turiu pažįstamą astrologę, įgijusią medicininį išsilavinimą, – pas ją žmonės lankosi pirmiausia norėdami pasitarti dėl dalykų, susijusių su sveikata.
Šiaurės Lietuvoje gyvena viena mano mokinė, kuri yra ūkininkė. Ji astrologiją, kurią galima vadinti agroastrologija, pritaikė savo reikmėms, nes jai svarbu žinoti, kada sėti, kada pjauti ar pradėti kitus darbus. Remdamasi astrologinėmis prognozėmis ji net sprendžia, žiemkenčius tais metais drausti ar ne. Bet kuriam valstiečiui nuo senų laikų buvo aišku, kad jei sėsi per mėnulio senagalį, nieko gero neišdygs. Darbų pradžios ar pabaigos laikas kaip buvo svarbus, taip ir liko. Šiandienos žmogui į pagalbą ateina astrologija.
Su vienu finansininku mėginome gilintis į finansų astrologiją. Jis labai gražiai pasakė: „Jei mes, turėdami astrologijos žinių, nueisime į biržą, mūsų lauks bankrotas, bet jei mes išmanysime, ką toje biržoje veikti, ir dar panaudosime astrologijos žinias, galbūt mūsų sėkmė bus truputį didesnė.“ Taip galima teigti apie bet kurią gyvenimo sritį.
– Koks jūsų ženklas ir ar esate tipiškas jo atstovas?
– Taip, tipiškas. Esu gimęs po Liūto ženklu, o Liūtui savaime pavyksta vienas dalykas – gražiai tarpduryje atsistoti ir pasakyti: „Dabar visą dėmesį prašom sutelkti į mane. Ačiū.“ Dėl savo veiklos jo sulaukiu tikrai daug, kartais net per daug, tada norisi privatumo. Beje, pastebiu, kad televizijoje nemažai po Liūto ženklu gimusių asmenų: ten jie lengvai pritinka ir nesunkiai atranda save.
– Astrologija jums yra labiau darbas ar laisvalaikis? Gal turite su ja nesusijusių pomėgių?
Man patinka astrologija, nes tai – mėginimas gauti atsakymus į klausimus, pagelbėti kitiems, įminti mįsles.
– Ji nei darbas, nei laisvalaikis – gyvenimo būdas. Man patinka astrologija, nes tai – mėginimas gauti atsakymus į klausimus, pagelbėti kitiems, įminti mįsles.
Astrologija nėra tik spoksojimas į schemas kompiuterio ekrane. Kai vakare šuniukas išveda mane pasivaikščioti (taip, šuniukai vedžioja šeimininkus, o ne atvirkščiai), pakeliu akis į dangų ir jeigu būna giedra, mėgstu pasidairyti, bene matyti kas įdomaus. Man tai tinkamas metas pamąstyti apie rūpimus dalykus. Kartais Pliusą – toks mūsų šuns vardas – pavadinu savo astrologinių atradimų bendraautoriumi.
Turiu ir kitų pomėgių. Galybę laiko suryja gyvenamosios vietos aplinkos priežiūra: prie namų yra pora nedidelių lysvių, senų vaismedžių. Neseniai atsirado poreikis ir noras išmokti gaminti, taigi, pasidarbuoju ir prie viryklės.
Pastaruosius keletą metų žaviuosi buriavimu. Stengiuosi išplaukti į jūrą: šiuo metu – į Baltiją, ateityje, tikiuosi, bus ir kitų. Norint Baltijos jūroje ką nors pamatyti, reikia joje praleisti mažiausiai savaitę. Šeimos ji nežavi, nes nėra komfortiška: dažnai keičiasi bangos, srovės, orai ir jie ne visada palankūs. Dėl to maniškiai pareiškė, kad į Baltiją neplauks, o man tai – puiki treniruočių vieta. Kai turėsiu licenciją, plauksime į Adrijos jūrą: ji ne tik žydra ir šilta, bet ir švelni. Šeima jau truputį nekantrauja, kada tai bus.
– Migracijos, globalizacijos amžiuje kas jums yra Lietuva?
– Nuostabi vieta! Ji man labai patinka. Lietuva yra ir, matyt, kurį laiką bus savotiška sanatorija. Čia smarkiai neplėtojama pramonė, dirbama nepersistengiant, nors jauni žmonės man ir prieštarautų. Lietuvoje nėra daug pinigų, todėl ji nėra migrantų tikslas. Nereikia jaudintis, kad bus apgyventa kitataučių atėjūnų; jiems ne mūsų reikia. Jiems reikia Briuselio ar Stokholmo, bet ne Vilniaus, juolab Naujosios Akmenės.
Manau, kad verslas Lietuvoje kažkuo panašus į lietuvišką baroką. Kai nuvažiuoji į kitas Europos šalis, pamatai didingų katedrų ir bažnyčių, sugrįžus mūsų barokas atrodo toks mažytis ir jaukus... Tokia ir visa Lietuva – jauki, maža, graži. Čia nuostabi gamta ir dangus, čia daugybė puikių dalykų, todėl niekur nenoriu iškeliauti. Na, nebent kitą gyvenimą, jei toks būtų, praleisčiau kur nors Reino slėnyje.
– Apie ką svajojate?
– Norėčiau ne tik perskaityti daugybę iš senųjų kalbų verstų veikalų, kurių autoriai – tokie astrologijos meistrai kaip Firmikas Maternas, Manilijus, ibn Ezra, al Birūnis ir daugybė kitų, bet ir pritaikyti jų metodus praktiškai. Man ypač įdomu astrologiją sieti su istorija, politika, matau čia daug neartų dirvonų.
Dar svajoju smagiai paburiuoti, pakeliauti, galų gale susitvarkyti namus. Svajonės – kaip debesys, atplaukia ir nuplaukia, nors kai kurios užsibūna ilgėliau. O kitas pavyksta net įgyvendinti.