Nadia Murad – akis į akį susidūrusi su „Islamo valstybės“ vergove

Nadia Murad
Nadia Murad
Šaltinis: „Žmonės“
2018-11-11 14:20
AA

Žinia skamba sausai: 2018-ųjų Nobelio taikos premija skirta Nadiai MURAD (25), jaunai moteriai, kuri pabėgo iš seksualinės „Islamo valstybės“ vergovės ir pati sau netikėtai tapo aktyviste, rašytoja ir oratore.

Baigusi mokyklą Nadia rengėsi tapti mokytoja ir leido paskutinę vasarą namuose Kojo kaime, Šiaurės Irake. Jai tebuvo devyniolika, kai 2014 metų rudenį apsupę kaimą „Islamo valstybės“, trumpiau vadinamos ISIS, kovotojai nužudė 600 gyventojų, o ją ir kitas jaunesnes moteris išsivarė į vergovę.

Nadia Murad / „Scnapix“ nuotr.

Kelis mėnesius ji su nelaimės draugėmis buvo laikoma ISIS užimtame Mosulo mieste. Atiduota kaip trofėjus vienam kovotojui, parduota vergių turguje, mušta, deginta cigaretėmis, prievartauta. Ir tik per stebuklą, kai jos šeimininkas paliko nerakintus namus, pabėgusi. Gailestingi žmonės, kurių širdies gerumą paskatino pinigų suma, padėjo jai ištrūkti iš ISIS valdomos teritorijos, pasiekti pabėgėlių stovyklą Dahuke. 2015-aisiais Badeno-Viurtembergo žemė priėmė tūkstantį moterų ir vaikų iš Dahuko – Nadia rado naujus namus.

Nadia Murad / „Scnapix“ nuotr.

Galima sakyti, kad jai pavyko, – kitaip nei tūkstančiams jazidų moterų ir mergaičių, vis dar laikomų ISIS nuosavybe. Juk vergių turgus toliau egzistuoja (tai patvirtina ir Murad advokatė Amal Clooney) – ne tik tiesiogiai, bet ir internete. Prekyba žmonėmis ir ypač moterimis – pelningas verslas, todėl nenuostabu, kad net Vokietijoje Nadia sulaukia rimtų grasinimų už savo veiklą.

Nobelio taikos premija (Nadia ją dalijasi su chirurgu iš Kongo Deniu Mukwege, taip pat skiriančiu savo gyvenimą seksualinės prievartos aukoms padėti) kaip visada bus įteikta gruodžio dešimtąją Osle. O Murad su jazidų teisių organizacija „Yazda“ toliau renka medžiagą apie padugnių iš „Islamo valstybės“ nusikaltimus: siekia šią organizaciją paduoti į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, sukūrė programą „Nadios iniciatyva“ padėti išgyvenusiems genocidą ir prekybą žmonėmis.

Nadia Murad / „Scnapix“ nuotr.

Nadios kova – dar ir asmeninis reikalas (jos sužadėtinis kraštietis Abidas Shamdeenas, su kuriuo susipažino jau Vokietijoje, taip pat yra „Yazdos“ aktyvistas). ISIS nužudė šešis jos brolius, pusbrolius, tėvą ir motiną, ji pati matė ir patyrė tai, ko XXI amžiuje niekas neturėtų išgyventi. Kaimo vyrai buvo sušaudyti visų akivaizdoje – sunkvežimiai, į kuriuos jie buvo susodinti, pavažiavo vos porą šimtų metrų.

Apie tai ji ne kartą pasakojo iš aukštų tribūnų – nuo Jungtinių Tautų iki Vatikano, kur buvo susitikusi su popiežiumi Pranciškumi ir kitais hierarchais, aprašė knygoje „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“, išleistoje ir lietuviškai. O Nobelio premija galbūt dar kartą atkreips pasaulio akis į jazidų tragediją – šiai religinei mažumai Irake ISIS paskelbė principinę vendetą (kai kurie ekspertai tiesiai vadina ją genocidu).

Nadia Murad / „Scnapix“ nuotr.

2014 metų rugpjūtį, kai „Islamo valstybė“ įsiveržė į jazidų žemes Šiaurės Irake, žuvo daugiau kaip 3000 žmonių – buvo sušaudyti, sudeginti, nukirsdinti, mirė nuo bado, troškulio ir žaizdų. Apie septyni tūkstančiai buvo paimta į nelaisvę, tikriau, vergovę. Dauguma jų – moterys, jos tapo prievartos aukomis ir sekso vergėmis.

Kai kurie ISIS kareivos tiki, kad dešimt kartų išprievartauta kitatikė tampa musulmone. Bet iš esmės prievarta prieš moterį – senas kaip pasaulis ginklas, kuriuo taip lengva pasinaudoti: nei tau brangių gamyklų, kurias gali sunaikinti priešo aviacija, nei sudėtingų mokymų, o ir gyvoji jėga niekuo nerizikuoja.

Nadios Kojo kaimą gerai ginkluoti kovotojai sudorojo lengva ranka – sušaudę vyrus, moteris ir vaikus padalijo į keturias grupes: ištekėjusios, pagyvenusios, vaikai ir jaunos merginos nuo devynerių iki dešimties metų; tokių buvo pusantro šimto. Pagyvenusias, netikusias nei parduoti, nei iškeisti, nei pasismaginti, nužudė čia pat vietoje. Tarp jų buvo ir Nadios motina. Jaunikles susodino į autobusus ir išvežė į Mosulą.

Nadia pasakoja istoriją dalykiškai ir kiek įmanoma atvirai, įsitikinusi, kad atvirumas ir faktai – geriausias ginklas prieš terorizmą, ir ketina naudotis juo, kol ISIS atsidurs teisme. Dėsto, kaip merginos vėmė iš baimės, alpo, stengėsi subjauroti save – vėlė plaukus, terliojo veidus. Niekas nepadėjo – buvo liepiama nusiprausti ir vėl stoti į eilę, iš kurios kovotojai rinkosi trofėjus. Ne viena mėgino nusižudyti, kai kam pavyko. „Išrinktosios“ buvo fotografuojamos – nuotraukos kabėjo Mosulo miesto teisme, kartu su savininko vardu ir tapatybės numeriu – vyrai galėjo keistis pirkiniais, perparduoti gyvąją prekę ar išnuomoti.

Nadia Murad / „Scnapix“ nuotr.

Murad kelis kartus irgi buvo parduota ir išmainyta – visi šeimininkai buvo beveik vienodai žiaurūs. Kai kartą bandė pabėgti, ją atidavė išprievartauti šešiems apsaugininkams. Ironiška, bet išsigelbėti padėjo religijos reikalavimas moterims dengti veidą – pabėgusi dėvėjo parandžą, o jos gelbėtojas, lydėdamas merginą į kitą miestą, kontrolės postuose pateikdavo savo žmonos pasą. Tuose pačiuose postuose buvo išklijuotos Nadios nuotraukos, bet kareivius domino tik dokumentas.

Kad ir kiek kartų pasakotų savo istoriją, Nadia sako, jog kalbėti apie tai, ką matė ir patyrė, nesidaro lengviau: kaskart tarsi iš naujo išgyvena ir prievartą, ir baimę, kad išsigelbėti nepavyks. Murad liudijimų svarbą sunku pervertinti – visi girdėję apie ISIS kovotojų žiaurumą, bet moterų, ištrūkusių iš seksualinės jų vergovės, labai mažai, o dar mažiau pajėgios apie tai papasakoti. Ir dar taip, kad jas išgirstų. Juk ir prievartavimai pripažinti karo nusikaltimais tik dešimtajame dešimtmetyje, po tutsių genocido Ruandoje ir Bosnijos karo.