Muzikos terapeutė: kokie ritmai ir melodijos padeda raminti karantino stresą?

Muziką sudarantys komponentai veikia ne tik mūsų jausmus, bet ir kūną/ 123rf ir D. Gečės nuotr. koliažas
Muziką sudarantys komponentai veikia ne tik mūsų jausmus, bet ir kūną/ 123rf ir D. Gečės nuotr. koliažas
Laura Kešytė
Šaltinis: Žmonės
2020-03-26 08:05
AA

Įsivaizduokite, jei gydytojas, išklausęs jūsų nusiskundimų, išrašytų muzikinį receptą. Pavyzdžiui, tris Mozarto simfonijas, albumą „AC/DC“ dainų arba rinkinį senųjų Indijos ragų. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Ir visgi, kalbantis su muzikos terapeute Diana Geče tampa aišku – muzika turi daug didesnį gydomąjį efektą, nei gali atrodyti.

Muzikos terapeutė Diana Gečė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Kas vyksta mūsų smegenyse, kai klausomės muzikos?

Anksčiau buvo manoma, kad muzika aktyvina tik kairįjį smegenų pusrutulį, tačiau šiandien įrodyta, jog ir dešinįjį. Ritmas, melodija, dažnių skalė, dinamika, tembras – muziką sudarantys komponentai, kurie veikia ne tik mūsų jausmus, bet ir kūną.

Neurologinių tyrimų metu buvo pastebėta, jog kai kurie pacientai po insulto negali kalbėti, tačiau gali dainuoti. Vokalinės stimuliacijos jiems padeda atstatyti kalbėjimo gebėjimus, o ritminės – motoriką ir judėjimą. Gydomasis muzikos poveikis yra taikomas daugelyje medicinos sričių.

Pavyzdžiui, kokių?

Šiandien muzikos terapeutai dirba psichinės sveikatos, vaikų raidos, reabilitacijos centruose tiek su kūdikiais ir vaikais, tiek ir suaugusiais bei senjorais. Muzikos terapija plačiai taikoma psichoterapijoje, kurios metu kontaktas su žmogumi užmezgamas klausantis muzikos. Kai sunku įvardyti, kas vyksta mūsų viduje, muzika padeda tai suvokti, atrakinti.

Gydomasis muzikos poveikis yra taikomas daugelyje medicinos sričių.

Muzikos terapija/ D. Gečės archyvo nuotr.

Kokia muzika turi gydomąjį efektą? Ar tai priklauso nuo žanro?

Iš tiesų, nėra konkretaus stiliaus ar žanro. Anksčiau buvo manoma, kad tai Mozarto muzika, kuri sukelia intelektinius gebėjimus. Nieko panašaus. Kiekvienas žmogus turi savo unikalią muzikos vaistinėlę, kurią susiformavo per gyvenimą. Gydantį poveikį turi ta muzika, kurią kiekvienas individualiai mėgsta ar tam tikrų momentu nori paklausyti.

Visgi, galėčiau išskirti kelias bendro pobūdžio gaires:

  • Jeigu jūsų gyvenimo tempas labai greitas, dirbate daug, greitai pavargstate, jus atakuoja stresas, reikėtų tempą lėtinti, išlaikant pusiausvyrą su muzika, kuri yra ramesnė. Lėtas tempas, harmoninga melodija sukuria kūne atsipalaidavimo pusiausvyrą, poilsio būseną.
  • Jeigu norite pakelti kūno tonusą, rinkitės muziką, kuri turi intensyvesnį ritmą, dinamiką. Ji padidins širdies ritmą, kraujospūdį, privers raumenis susitraukinėti, – paruoš kūną veiksmui. Tuomet atsiras daugiau jėgų, pagerės nuotaika.

    Kiekvienas žmogus turi savo unikalią muzikos vaistinėlę, kurią susiformavo per gyvenimą.

Muzikos klausymas / 123RF.com nuotr.

Kaip muzika galėtų padėti šiuo metu, kai patiriame stresą, jaučiame nerimą dėl ateities?

Yra du pagrindiniai muzikos terapijos metodai – receptyvus, kai žmogus klausosi muzikos, ir aktyvus, kai žmogus tampa muzikos kūrėju, dalyviu.

Muzikos klausymas, kaip ir buvimas gamtos aplinkoje, mums padeda sugrįžti į dabarties akimirką. Ypač, kai nerimo būsenoje imame projektuoti, ko neturime arba ko neteksime, ir mūsų protas šviesos greičiu ima fantazuoti baisiausius scenarijus. Tuomet verta prisiminti, jog mėgiama veikla, pavyzdžiui, malonios muzikos klausimas, padeda nepasiduoti stresui, sugrąžina mus į čia ir dabar, kur galime pasidžiaugti tuo, ką turime, ir kitaip įvertinti situaciją.

Jeigu kūną sukausto didelis nerimas, prasideda panikos ataka, atsipalaiduoti labai padeda dainavimas. Jis sunormalizuoja mūsų kvėpavimą, o prailgintas kvėpavimas greičiau nuramina mūsų nervinę sistemą. Jeigu dainuojame ekspresyviai, išspinduliuojame susikaupusius jausmus, išsilaisviname nuo tam tikrų emocijų.

Muzika apjungia, kada mes ją naudojame šokiui ar kitai fizinės veiklos išraiškai. Ji padeda pakelti kraujospūdį, paprakaituoti, išreikšti džiaugsmo emocijas, o kartu ir atlieka kūrybinio bendravimo funkciją.

Taigi, mano patarimas šiandien – ieškokite kuo daugiau įvairiausių muzikinės bendrystės formų: dainuokite, grokite, kurkite drauge muzikinius eksperimentus, žaidimus, improvizacijas, pritardami savo kūno perskusija (plojimais, kojų trepsėjimu). Šiuo pavyzdžiu, kaip matėme, jau seka italai, kurie šiuo metu apsijungia dainuodami ir pritardami muzikiniais instrumentais vieni kitiems iš gretimų balkonų.