Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Gabrielius Vagelis – atvirai apie „Euroviziją“, ankstyvą šlovę ir svajonių jaunikio etiketę

Gabrielius Vagelis Interviu
Eglės Mačiulskytės nuotr. / Gabrielius Vagelis
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Trečias kartas nemeluoja. Bent jau taip sako lietuvių patarlė, o ja pasikliauja ir modelis, dainų autorius ir atlikėjas Gabrielius Vagelis. Trečią kartą nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje dalyvaujantis atlikėjas tiki, kad šis bandymas pavergti publiką bus sėkmingas.

„Eurovizijos“ atrankos komisija šiųmetį bandymą laiko kol kas taikliausiu tavo šūviu. O kaip pats vertini savo pasirodymą?

Aš manau, kad dabar esu labiau subrendęs. Kiekvienais metais mes įgauname patirties ir man atrodo, kad dabar aš labiausiai savimi pasitikiu, jaučiuosi išties užtikrintas. Aš labai tikiu šia daina ir tikiu, kad ji galėtų puikiai Lietuvai atstovauti „Eurovizijoje“.

Man atrodo, kad kaskart dalyvaudamas konkurse žmogus tikisi laimėti. Manau, kad šiemet įdėjome daug darbo, daug ruošėmės, sukūrėme net video klipą. Mes daug galvojome, kaip geriau pasirodyti. Tad taip, tikiu, kad šiais metais galėtų būti būtent TAS kartas, kai pavyks laimėti. O kam daugiau eiti į konkursą? Man atrodo, scena yra ta vieta, kur turi savimi pasitikėti, būti užtikrintas tuo, ką darai. Kitaip žmonės netikės tavimi ir tavo darbais.

Papasakok angliškai nesuprantantiems, apie ką yra daina „The Distant“.

Ši daina – apie tokius žmonių santykius, kurie galbūt nelabai pasisekė ir žmogus kankindamasis nori pasakyti, kad gal jau užbaikime tuos santykius, nes nieko gero iš jų nebus.

Ar tai yra asmeninių patirčių įkvėpta daina?

Visko gali būti, nes skirtis teko. Iš tikrųjų niekada nežinau atsakymo į šį klausimą. Man atrodo, kad visos dainos yra kilusios iš pasąmonės, iš tavo patirto gyvenimo, iš to, ką tu veiki. Visa tai sugrįžta ir tu perteiki tai savo dainomis.

Eglės Mačiulskytės nuotr./Gabrielius Vagelis
Eglės Mačiulskytės nuotr./Gabrielius Vagelis

Tavo nuomone, šių metų „Eurovizijos“ atranka yra stipri ar visgi silpnesnė nei praėjusiais metais?

Nežinau, išties sunku lyginti. Kas man asmeniškai patiko ir galėtų būti rimta konkurentė, tai Ieva Zasimauskaitė. Jos daina man labai patiko, taip pat kaip ir Kotrynos Juodzevičiūtės. O daugiau nė nežinau.

Šiais metais yra labai daug naujų veidų. Nemažai tokių, kurie vadovaujasi mintimi: nueisiu, pasiimsiu dainą, padainuosiu, pasirodysiu ir viskas tuo baigsis. Toks požiūris truputį jaučiasi, nors atrodo, kad konkursas yra tam, jog parodytume savo geriausią numerį ir dainą.

Tikriausiai kiekvienas konkursas pasilieka teisę keisti taisykles. Bet manau, kad tai yra nesąžininga visų kitų dalyvių atžvilgiu.

Girdėjau įvairių reakcijų dėl Monikos Marijos Paulauskaitės prisijungimo prie „Eurovizijos“ atrankų paskutinę akimirką. Kaip pats visa tai vertini?

Tikriausiai kiekvienas konkursas pasilieka teisę keisti taisykles. Bet manau, kad tai yra nesąžininga visų kitų dalyvių atžvilgiu. Mums visiems buvo nurodyta iki gruodžio 1-osios duoti paraišką, jeigu norime dalyvauti konkurse. Netikėtai į paskutinę laidą ateina dar vienas žmogus, kuris anksčiau neturėjo laiko, todėl atėjo tik dabar. Tai nėra labai gražu, mano nuomone.

Šiaip Monika Marija man patinka. Man patinka, kaip ji dainuoja, kaip jaučiasi scenoje. Vien dėl to man smagu.

Vis dar studijuoji Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip į tavo dalyvavimą „Eurovizijoje“ reaguoja dėstytojai, studijų draugai?

Jeigu nuoširdžiai, tai labai įvairiai. Priklausomai nuo amžiaus jie labai skirtingai reaguoja į tai. Aš turiu labai gerą savo specialybės dėstytoją. Mūsų nuomonės labai dažnai sutampa, mes matome tuose dalykuose nemažai prasmės. Todėl su juo santykis labai geras, jis visada mane palaiko, dalija labai gerus patarimus ir įžvalgas. Bet yra ir tokių, kurie manęs nežino, bet matė per televizorių, todėl pradeda tiradą, kad akademija ir „Eurovizija“ yra du nesuderinami dalykai. Akademijoje – tikrasis menas, o „Eurovizijoje“ – pompastika ir ydingi dalykai. Bet nieko, aš pasiginčiju truputį ir viskas baigiasi.

Užtat studentai labai palaiko. Aišku, aš bendrauju daugiausiai su tais, kurie yra mano draugai, tad jie labai palaiko, balsuoja ir liepia eiti į priekį.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Vagelis
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Vagelis

Ne vienas žmogus dainą „The Distant“ lygino su Beissoul kūryba. Ar galime tikėtis bendro kūrinio?

Mes su Beissoul esame geri pažįstami. Nėra taip, kad mes labai dažnai susitiktume, bet kai susitinkame tai apkalbame viską. Jis visada palaiko mano kūrybą ir visada skatina eiti į priekį. Be to, buvau jo renginio salėje „Compensa“ dalyvis. Gali būti, kad tai turėjo šiokios tokios įtakos. O kūrinio visada galima laukti. Kol kas tokių minčių nebuvo, bet tai visai gera idėja.

Neretai esi pristatomas kaip berniukas-gražuoliukas, svajonių jaunikis... Tokia etiketė tavęs neerzina?

Iš pradžių galima iš to pasijuokti. Bent jau pirmus porą kartų. Tačiau po to vis tiek noriu, kad visi suprastų, jog dainuoti einu ne dėl savo išvaizdos. Aš einu dėl to, kad man atrodo, jog turiu balsą ir kitus sceninius duomenis. Išvaizda, man atrodo, irgi niekad nepakenkė, tad dėl to irgi neverta pykti, jei žmonėms, tai atrodo svarbu. Kodėl ne? Bet aš norėčiau, kad visų pirma būtų kreipiamas dėmesys į balsą ir dainą, o tik po to į išvaizdą.

Televizijoje esi nuo paauglystės – dalyvavai „Chorų karuose“, „Lietuvos balse“, „Eurovizijoje“. Kaip ankstyva šlovė veikia žmogų? Ar kameros ir scenos spindesys nesusuko galvos?

Man sunku atsakyti, nes negali savęs matyti iš šono. Man atrodė, kad viskas liko taip, kaip buvo. Žinoma, tas dėmesys vis tiek atsiranda. Net mokykloje akivaizdu, kad žmonės tave žino, bet man atrodo, kad aš nepasikeičiau nuo to.

Tiesa, gavau daugiau pasitikėjimo. Dalyvaudamas tokiuose projektuose išgirsti labai daug gerų žodžių, bet kad susisuktų galva... Labai tikiuosi, kad to nebuvo.

Tai tėvams nereikėjo sakyti: žvaigžde, lovą pasiklok?

Sako taip ir dabar. (Juokiasi.) Aš stengiausi būti savi nuo pat pradžių. Žinoma, tų nuomonių buvo įvairių: kaip turėčiau atrodyti, ką turėčiau daryti... Bet visų pirma tu turi būti savimi ir nevaidinti scenoje. Man labai nepatinka, kai žmonės gyvenime propaguoja vienus dalykus ir išeina į sceną ar nufilmuoja vaizdo klipą, kur atrodo kaip visiškai kitas žmogus. Todėl aš labai stengiuosi ant scenos būti toks, koks esu gyvenime. Man atrodo, natūralumas žavi ir žmonės mato, kai tu esi tikras.

Eglės Mačiulskytės nuotr./Gabrielius Vagelis
Eglės Mačiulskytės nuotr./Gabrielius Vagelis

Po praėjusių metų „Eurovizijos“ atrankos finalo apie tave buvo girdėti nedaug. Ką veikei tuo metų laikotarpiu, kai nesiruošei konkursui?

Studijavau, koncertavau ir paruošiau naują dainą. Turėjome ją išleisti dar prieš „Euroviziją“, bet tada panorome nufilmuoti klipą. Tuomet keitėsi orai, keitėsi idėjos, keitėsi grafikai... Taip mes ir neįprasminome vizualiai tos dainos.

O ką veiki laisvalaikiu? Kaip ilsiesi?

Aš labai mėgstu patinginiauti ir gulėdamas ant sofos viską valgyti bei žiūrėti filmus. Mėgstu ir lėkštas komedijas, bet kartu man patinka trileriai, netgi psichologiniai filmai. Man patinka filmai, kurie tave priverčia susimąstyti, iš jų kažką naujo sužinai.

Turiu tokią ligą, jog įėjęs į namus iš karto matau, ką ten pakeisčiau. Aš žinau, kad to nereikėtų sakyti žmonėms, bet būna, kad ir pasakau.

Ką tik baigiau žiūrėti vieną geriausių matytų serialų „Keisti dalykai“ (orig. „Stranger Things“). Nežinau, ar dar kas nors yra geresnio. Taip pat man labai patinka „Sostų karai“ (orig. „Game of Thrones“). Dabar pradėjau žiūrėti „Black Mirror“, bet jis manęs neužkabino.

Planuoju pagaliau pradėti sportuoti. Kiek galima? Galvojau, nuo Naujų metų iš karto pradėsiu, bet kaip nepradedu, taip nepradedu. Nežinau, gal reikia nusipirkti abonementą, kuris automatiškai man nuo sąskaitos skaičiuotų pinigus. Gal bent taip nueisiu, nes aktyvus poilsis yra naudingas, jo metu gerai išsikrauni.

Taip pat man labai patinka interjero dizainas. Galėčiau po interjero parduotuves vaikščioti nuo ryto iki vakaro ir pirkti įvairias interjero detales, nuolat keisti namus iš pagrindų. Blogiausia, kad aš turiu tokią ligą, jog įėjęs į namus iš karto matau, ką ten pakeisčiau. Aš žinau, kad to nereikėtų sakyti žmonėms, bet būna, kad ir pasakau. Nebūna jie labai patenkinti, bet į svečius ir toliau kviečiasi. (Juokiasi.)

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Vagelis
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Gabrielius Vagelis

Galbūt turi ir daugiau tokių savybių, kurios suerzina aplinkinius?

Kartais būna, erzina, kad per daug dainuoju. Tą man žmonės pasako, todėl stengiuosi po truputį tai suvaldyti.

Dar turiu tokią veido išraišką, kuri viską pasako, kai kas nors klausia, ar gražiai atrodo. Atsakau: nu jo, gražiai... bet žmogus iš karto supranta, kad kažkas negerai. Tada jau tenka pasakyti, kas negerai ir ką reiktų pakeisti. Jei žmogus neklausia, tai nieko ir nesakau, nes mane patį labai nervina, kai man ką nors pasako, nors man visiškai neįdomi to žmogaus nuomonė.

Buvai išvykęs studijuoti į Londoną. Kodėl sugrįžai į Lietuvą?

Aš savęs ten neatradau. Galbūt per trumpai buvau išvykęs. Galbūt buvau per jaunas ir nelabai žinojau, ko noriu. Aišku, taip pat labai pasiilgau šeimos, draugų, Lietuvos. Jei važiuotum su šeima ar gerais draugais, būtų visiškai kitaip. Žinoma, susiradau naujų draugų, bet vis tiek nebuvo taip, kaip Lietuvoje. Pasiilgau visko ir pagalvojau: kodėl turėčiau likti ten ir jaustis nelabai laimingas?

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga daugelis siūlo savo idėjas Lietuvai. O kokią idėją Lietuvai pateiktum tu?

Linkiu, mums būti tolerantiškesniems. Tai ir sukuria tą labai gerą aurą gyventi - kai nereikia bijoti savęs dėl to, ką kiti pasakys. Linkiu šito, o daugiau nieko netrūksta mūsų šalyje.

VIDEO: Gabrielius Vagelis - The Distant

VIDEO: Gabrielius Vagelis - „The Distant“ (liet. „Tolimas“)
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt