Mūsų gyvenimą pakeitę išradimai

Mūsų gyvenimą pakeitę išradimai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2012-09-01 22:00
Retas šių laikų planetos gyventojas savo gyvenimą įsivaizduoja be mobiliojo telefono arba palydovinės televizijos. O juk kažkada šių dalykų nebuvo… Siūlome žiupsnelį faktų ir fakčiukų, kaip buvo išrasti kai kurie mums svarbūs daiktai.

Mobilusis telefonas

Telefonai automobiliuose egzistuoja nuo 1970-ųjų, bet tik 1983 m. kompanija „Motorola“ išleido pirmąjį rankinį mobiliojo telefono aparatą „Dyna TAC 8000“. Jis svėrė beveik kilogramą ir kainavo 3995 JAV dolerius.

Ličio baterija

1991 m. kompanija „Sony“ sukūrė įkraunamas baterijas . Jos buvo skirtos vaizdo kameroms, bet paskui pradėjo maitinti ir delninukus, mobiliuosius telefonus, skaitmenines kameras ir kitus nešiojamuosius elektros prietaisus.

Skaitmeninis fotoaparatas

„Kodak“ profesionalią skaitmeninę vaizdo kamerą sukūrė 1986-aisiais, bet eiliniai vartotojai dar naudojosi įrašančiomis į vaizdo juostas kameromis. Po aštuonerių metų „Apple“ sukūrė pirmąją masinės gamybos skaitmeninę kamerą. Ir tik XXI a. visiems vartotojams tapo prieinami skaitmeniniai fotoaparatai. Pastaruoju metu jie visiškai užvaldė rinką. Be jų mėgėjiškos nuotraukos jau nebeįsivaizduojamos. 

Nešiojamasis kompiuteris

Pirmasis nešiojamasis kompiuteris buvo ne ką mobilesnis nei siuvamoji mašina. Pirmasis „Compaq Computer“ gaminys „Compaq Portable“ svėrė apie 12 kilogramų ir buvo pirmasis nešiojamasis IBM kompiuteris. Rinkoje jis pasirodė 1983 metais, buvo parduota 53 tūkstančiai kompiuterių – vidutiniškai vieno kaina siekė apie 3 tūkstančius dolerių.

Plokščiaekranis televizorius

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje korporacija RCA išgarsėjo kaip plokščiaekranių televizorių gamybos pionierė. Tačiau prireikė beveik 40 metų, kad eiliniai vartotojai suprastų, kur čia šuo pakastas. Prognozuojama, kad netrukus kitokių televizorių nei plokščiaekraniai žmonija nė neįsivaizduos.

„iPod“ grotuvas

Nuo 2001 metų gatvėse pasirodė žmonės su mažyčiais aparatais ir ausinėmis ausyse. Tai nutiko, kai „Apple“ pasiūlė legendinį nešiojamąjį muzikinį grotuvą “iPod”. Tiesa, jis nebuvo pirmasis grotuvas, bet tarp vartotojų sukėlė tikrą pamišimo bangą – visi norėjo tik jo ir jokio kito. Šių grotuvų jau išleista gerokai per 100 milijonų egzempliorių.

Mikrobangų krosnelė

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje elektros inžinierius Percy Spenceris eksperimentavo su radarais, kuriuose naudojamas mikrobangas skleidžiantis prietaisas magnetronas. Vieno eksperimento metu jis pastebėjo, kad chalato kišenėje gulėjęs batonėlis ištirpo, nors patalpoje nebuvo labai karšta. Vedamas smalsumo inžinierius šalia radaro padėjo žalią kiaušinį, ir šis iš karto sprogo. Percy Spenceris rado būdą pritaikyti savo išradimą buityje. 1953 m. prekybos vietose pasirodė pirmoji mikrobangų krosnelė. Tiesa, ji buvo beveik šaldytuvo dydžio ir kainavo kaip prabangus automobilis.

Vienkarčiai kontaktiniai lęšiai

Kažkada išgirdus frazę „nieko nelieskite, neženkite nė žingsnio“, buvo galima įtarti, kad kažkam baisiai nepasisekė – pametė brangiai kainuojantį kontaktinį lęšį. Vienkarčiai lęšiai pirmą kartą rinkoje pasirodė 1995 metais ir gerokai palengvino daugybės žmonių gyvenimą.

Debeto kortelė

Kam reikalingi grynieji, jei yra debeto kortelės? Debeto kortele galima atsiskaityti tik banko sąskaitoje esančiais pinigais – dėl to negalima išleisti daugiau pinigų nei yra sąskaitoje. Tokios kortelės išpopuliarėjo, kai debetinę kortelę 1995 m. pristatė VISA. Iki tol debetinėmis kortelėmis naudojosi tik du procentai amerikiečių.

Plastikinė pakuotė

Didelį perversmą maisto pramonėje padarė galimybė produktus pakuoti porcijomis. JAV Kalifornijos bendrovė „Fresh Express“ išrado plastikinę pakuotę, kuri rinkoje pradėta naudoti 1989 metais. Tai leido atsirasti daugeliui porcijomis supakuotų maisto produktų… ir, deja, krūvoms ilgai neyrančių šiukšlių…

Lipnūs popieriaus lapeliai

Rodosi, menkniekis, bet kaip praverčia darbe! Jie į rinką pateko, kai 1970 m. amerikiečių chemikas Spence‘as Silveris laboratorijoje bandė sukurti stiprios fiksacijos klijus. Jo sumaišyta lipni medžiaga buvo tokia silpna, kad nesugebėjo suklijuoti net popieriaus. Laimė, chemikas apie nepavykusį atradimą užsiminė savo kolegai, kuris giedodavo bažnyčios chore. Reikalingas vietas giesmių knygoje jis žymėdavo skirtukais, kurie nuolat iškrisdavo. S. Silverio kolegai šovė mintis patepti skirtukus vos limpančiais klijais.

Bulvių traškučiai

Ar jie pakeitė mūsų gyvenimą? O, taip! Milijonai pasaulio žmonių nuo jų tapo tiesiog priklausomi. Viskas prasidėjo 1853-aisiais Niujorke, restorane „Moon‘s Lake House“, kur šeimininkavo virėjas Goerge‘as Crumas. Vienas restorano klientas pasiskundė padavėjui, kad prie mėsos patiektos skrudintos bulvytės per storai supjaustytos, nepakankamai apskrudusios ir per mažai pasūdytos. Nepagrįsta kliento kritika papiktino virėją, ir šis nutarė jį pamokyti: supjaustė bulves kone perregimais griežinėliais, kaip reikiant paskrudino verdančiame aliejuje, nuvarvinęs užbėrė gerą žiupsnį druskos. Paragavęs traškių sūrių bulvyčių, klientas buvo sužavėtas. Neįprastai iškeptos bulvės patiko ir kitiems.

Naujausi straipsniai