Jei mėgstate liną ir laisvus šiuolaikiško silueto rūbus, greičiausiai išvydę gatvėje žalią lino kombinezoną vilkinčią Eglę Stačkūnaitę, panorėsite sužinoti, iš kur šis rūbas. Atsakymas paprastas – lininis kombinezonas yra prekės ženklo „Motumo“ kūrinys, o po šiuo vardu slepiasi pati dizainerė Eglė ir jos verslo bei gyvenimo partneris Tomas Kavaliauskas.
Antruosius metus skaičiuojantis prekės ženklas „Motumo“ jau sulaukė dėmesio ir pagyrų net tik iš lietuvių, bet ir iš lino gerbėjų Skandinavijos, Vakarų Europos bei Azijos šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja. Girti „Motumo“ tikrai yra už ką – drabužiai išsiskiria savo stilistika, spalvomis, siluetais.
Kaip teigia Eglė Stačkūnaitė, jos kuriami rūbai nėra nei pernelyg romantiški, nei dvelkiantys etno stiliumi. „Motumo“ rūbai skirti šiuolaikiškai miesto moteriai, vertinančiai natūralumą, subtilų dizainą. Tokia moteris dažnai skuba, tad jai svarbu ne tik gražiai atrodyti, bet ir jaustis patogiai, nesuvaržytai. Tokiam gyvenimo būdui linas idealiai tinka. Kurdama naują modelį pirmiausia galvoju, ką norėčiau dėvėti pati, mano draugės, apie rūbo funkcionalumą, pritaikomumą,“ – dėsto Eglė.
Ką reiškia kiek paslaptingai skambantis žodis „Motumo“? Pasak Eglės, nieko konkretaus – ji ir Tomas ilgai dėliojo skiemenis, ieškojo įdomaus naujadaro, kuris savo skambesiu sietųsi su tuo, ką jie dar tik ruošėsi kurti. Taip atsirado „Motumo“ – šiek tiek archajiškai skambantis žodis, kuriame galima išgirsti, pavyzdžiui, kad ir lietuviškąjį „motulė“…
Kuria ilgaamžius rūbus, kurie gražiai sensta
Noriu, kad mano rūbai būtų dėvimi ilgai, juk linas ilgaamžis audinys, jis gražiai dėvisi, sensta, tame yra daug žavesio.
Jauna dizainerė iki šiol sukūrė keliasdešimt drabužių modelių – nuo kelnių ir tunikų iki suknelių bei kombinezonų, visi modeliai iki šiol sėkmingai tebesiuvami, nes Eglė netiki, kad kokybiškas rūbas jau po sezono pasensta. „Noriu, kad mano rūbai būtų dėvimi ilgai, juk linas ilgaamžis audinys, jis gražiai dėvisi, sensta, tame yra daug žavesio,“, – teigia ji.
Eglės pažintis su linu – puikia, tačiau kartais nelengvai suvaldoma medžiaga – prasidėjo seniai. Pradžioje tai tebuvo mėlynai žydintis augalas, kurį augino jos tėvai, o Eglė dar net negalėjo pagalvoti, kad su linu sies savo tolimesnį kelią. Kita vertus, jauna moteris pripažįsta, jog pažvelgusi atgal mato, kad prie „Motumo“ ėjo gana nuosekliai per visus septynerius savo studijų metus.
Praktinės žinios – po trejų metų fabrike
Vilniaus dizaino kolegijoje trejus metus mergina studijavo kostiumo dizainą, dar ketverius Vilniaus dailės akademijoje – tekstilę. Jei ne tekstilės studijos, kur daug dėmesio buvo skiriama senosioms audimo technikoms, paveldui, Eglė lino galbūt taip ir nebūtų įvertinusi. Tačiau daugiausia praktinių žinių ir galutinį postūmį kurti savo prekės ženklą dizainerei suteikė darbas… gamykloje.
„Pamenu tą etapą, kai svarsčiau, kuo užsiimti baigus studijas, o draugės ragino dairytis aplinkui ir semtis idėjų. Vieną dieną kojos nunešė į parduotuvę, kur pamačiau tiek įvairių lino audinių, kiek iki tol net neįsivaizdavau“, – prisimena Eglė. Labai greitai ji susisiekė su seniausios Lietuvoje lininio pluošto gamyklos „Siūlas“ direktoriumi, parodė keletą savo darbų, šiam darbai patiko ir Eglė trejiems metams Vilnių iškeitė į darbą netoli Biržų įsikūrusioje įmonėje. Eglė juokiasi prisimindama, kad per trejus metus sulaukė nemažai nuostabos, ką ji čia veikia, tačiau būtent dirbdama dizainere gamykloje kūrėja teigia perpratusi liną.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lilija Larionova ir Egidijus Rainys pristatė kolekcijas veržliai ir elegantiškai miesto moteriai
Dizaineriui linas – gana kaprizinga, staigmenų galinti pateikti medžiaga, su ja sunku, tačiau ir įdomu dirbti.
„Dizaineriui tai gana kaprizinga, staigmenų galinti pateikti medžiaga, su ja sunku, tačiau ir įdomu dirbti“, – teigia Eglė. „Net to paties pynimo, tos pačios spalvos audinys iš vieno ritinio gali būti vienoks, iš kito – kitoks“, – įsiterpia technologines subtilybes taip pat perpratęs Tomas.
Tiesa, pirkėjui lininiai „Motumo“ drabužiai staigmenų nepateiks – jie pasiūti iš jau apdirbto, suminkštinto audinio, nebesitraukia ir yra minkšti, patogūs vilkėti. Eglė teigia nemėgstanti sudėtingų kirpimų, gaminį stengiasi išgryninti taip, kad liktų tik svarbiausi kirpimai ir detalės, leidžiančios atskleisti modelio charakterį. Dizainerė vengia konstrukcijų, kurios galėtų varžyti judesius, jai priimtinesnis laisvas, erdvus, tačiau turintis aiškią formą bei siluetą drabužis.
Lininis audinys – iššūkis kūrėjui
Kokių staigmenų ir atradimų Eglei, kaip kūrėjai, vis dar pateikia linas? Dizainerė prisipažįsta kaskart ilgai ieškanti, koks audinys geriausiai tiks jos sugalvotam modeliui – juk svarbu, kaip jis kris, ar bus patogu judėti kūnui, mat lino audinys visai neturi tamprumo. Tad ne veltui kiekvieną naują modelį Eglė išbando pati – tik taip įsitikina, jog modelis sutaria su audiniu, jog rūbą vilkėti patogu, ir tik tuomet siuva pardavimui skirtus rūbus.
Net gana dažnai peikiamas lino glamžumas „Motumo“ dizainerei – viena žaviausių šio audinio savybių. „Įdomu ir kiek keista, kad besiglamžančio audinio vengia jaunoji karta. Kita vertus, ir man pačiai savo laiku besiglamžantis linas nebuvo gražus, bet dabar manau, kad lino drabužiams tiesiog reikia subręsti“, – įsitikinusi ji. O tiems, ką susilamdę lino rūbai vis dėlto erzina, ji pataria juos atgaivinti karštais lygintuvo garais – karštas lygintuvas liną „suplokština“, kartais net nublizgina, o karštas garas leidžia jam atsigauti ir kiek palygina.
TAIP PAT SKAITYKITE: Agnės Gilytės stiliaus pamokoje – kasdieniai ir šventiniai deriniai iš vos kelių daiktų
Tinka ne tik vasarą
Liną tinka dėvėti ir žiemą – vasarą jis leidžia kūnui kvėpuoti, o žiemą sulaiko šilumą, neleidžia sušalti
Tomas ir Eglė neigia stereotipą, jog lininiai drabužiai dėmesio sulaukia tik vasarą – anot jų, šaltuoju sezonu lino rūbus perka tie, kas traukia atostogauti ten, kur šilta. Be to, liną tinka dėvėti ir žiemą – vasarą jis leidžia kūnui kvėpuoti, o žiemą sulaiko šilumą, neleidžia sušalti.
Tiesa, šias šildančias lino savybes žiemą linkę išbandyti ne visi, tad Eglė ir Tomas suka galvas, kaip viename audinyje suderinti liną ir vilną. Anot jų, šie bandymai jau turi neblogų rezultatų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kurortinė Rasos Juškevičienės kolekcija: laisvė žaidimui formomis
Paklaustas apie ateities planus, „Motumo“ duetas paslaptingai šypsosi – kol kas tikrai nutarta, kad ateityje bus ir „Motumo“ drabužių vyrui. Kokie jie bus? „Palikime atsakymą ateičiai, žinoma, „Motumo“ vyras derės prie „Motumo“ moters”, – juokiasi Eglė. O „Motumo“ komunikacijos ir vadybos „galva” Tomas priduria, kad ateities planuose – ir platesnė prekės ženklo plėtra į tokias rinkas, kaip Australija ir Japonija. Beje, pastarosios šalies estetika, drabužių dizainas Eglei labiausiai imponuoja, tad jie mano, jog japonai turėtų palankiai priimti ir „Motumo“ drabužius.
Drabužius iš lino kuriančios dizainerės Eglės Stačkūnaitės patarimai:
- Liną galima skalbti karštame vandenyje, džiovinti saulėje, tačiau turėkite galvoje, kad lininis audinys natūraliai kiek bluks;
- Geriausias būdas lininiam rūbui atgaivinti – lyginimas karštais garais. Nuo to linas tampa ne tik lygesnis, bet ir minkštesnis, malonus dėvėti. Viena „Motumo“ klientė pasakojo, kad lininius rūbus pakabina balkone lyjant lietui, tokiose sąlygose lininis pluoštas tarsi atgyja.
- Liną galima dėvėti nuo galvos iki kojų, bet jis puikiai dera ir su džinsiniais, kitais natūralaus pluošto drabužiais.
- Linas yra visiškai natūralus audinys, turintis antialerginių, antibakterių ir antigrybelinių savybių.
„Motumo“ drabužių šiuo metu galima įsigyti ne tik jų elektroninėje parduotuvėje, bet ir dizainerių darbais prekiaujančiuose „boutique“ tipo parduotuvėse didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Nidoje ir Palangoje. Vilniuje „Motumo“ drabužiais prekiauja parduotuvės „Baltas miškas“.