Jau daugiau kaip 20-ies metų patirtį turinti JAV dirbanti psichologė ir psichologinių knygų autorė Peg Streep, išleidusi bestseleriu tapusią, savo pačios konsultacijomis ir gyvenimiška patirtimi paremtą saviugdos knygą moterims „Mean Mothers: Overcoming the Legacy of Hurt“ ( liet. „Piktos motinos: įveikiant skausmo palikimą“) gilinasi į psichologines nemylimų dukrų problemas.
Knygoje autorė atskleidžia gilias ir subtilias psichologines žaizdas moterų, kurios vaikystėje juto didžiulę motinos meilės stoką. Portalui „Psychology Today“ P. Streep pateikia knygoje aprašytas septynias pagrindines tokių dukrų psichologines žaizdas.
Pateikiame jos pastebėjimus.
Kodėl privalome žvelgti į šias žaizdas? Ne tam, kad jomis save pateisintume ar savęs gailėtumėmės, bet tam, kad taptume sąmoningos ir jas pažintume. Sąmoningumas – tai pirmasis žingsnis į psichologinį gijimo procesą. Juk pernelyg dažnai mes priimame savo charakterį tokį, koks jis yra, niekad per daug nesusimąstydamos, kokia jo kilmė.
Štai 7 psichologinės nemylimų dukrų žaizdos:
1. Pasitikėjimo savimi stoka
Nemylima dukra mano, kad aplinkinių meilės ar dėmesio ji yra neverta, galbūt ji užaugo nuolat ignoruojama, nuolat jausdamasi neišgirsta ar kiekviename žingsnyje vis sukritikuojama. Galvoje jai vis skamba motinos balsas, kalantis į smegenis tai, kuo ji nėra, nes ji nei graži, nei protinga, nei maloni, nei apskritai kažko verta...
Visus nemylimos dukros pasiekimus ir talentus tarsi šešėlis lydės tie galvoje skambantys įkyrūs motinos žodžiai, tad tokios dukros dažnai manys, kad kažko pasiekdamos, jos iš tiesų tik kvailina ar apgaudinėja kitus ar tiesiog bijos, kad pasiekusios sėkmę, jos galiausiai bus „išaiškintos“.
2. Baimė pasitikėti kitais
„Aš visada svarsčiau, kodėl kas nors norėtų tapti mano draugu, – kartą konsultacijoje man prisipažino viena pacientė. – Vis galvodavau, kad tas žmogus gali turėti kažkokį slaptą tikslą... Tik gerokai vėliau supratau, kad dėl šio pojūčio buvo kalti mano santykiai su mama.“
Tokie ir panašūs nepasitikėjimo kitais žmonėmis ženklai nemylimoms dukroms kyla dar iš vaikystėje priimto vidinio nusistatymo, jog santykiai iš esmės yra nepatikimi. Ir šiuo nusistatymu moterys dažniausiai vadovaujasi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Mamos pamokos dukrai: išmokykite ją mylėti save!
3. Nemokėjimas nustatyti santykių ribų
Daugelis nemylimų dukrų bergždžiai, tačiau nenumaldomai trokštančios savo motinos dėmesio, suaugusios dažnai tampa „prisitaikančiomis pamalonintojomis“ net ir kalbant apie santykius su vyrais. Arba joms galiausiai sunku nustatyti bet kokias santykių ribas.
Konsultacijose moterys man dažnai skųsdavosi, kad joms sunku palaikyti ir gerus santykius su kitomis dailiosios lyties atstovėmis, mat joms dažniausiai stigdavo pasitikėjimo savo draugėmis, jos jausdavosi jų išnaudojamos arba gerų santykių taip stipriai norėdavo, kad nejučia visas savo drauges tiesiog atstumdavo.
Nuolatinį nesaugumo jausmą jaučiančioms nemylinčių motinų dukroms dažnai sunku palaikyti harmoningus santykius, nes dažniausiai jos nesąmoningai vengia bet kokio artumo. Garsi psichologė Kim Bartholomew tokias moteris suskirstė į dvi kategorijas: bijančias ir abejingas. Abiem kategorijoms priklausančios moterys nesąmoningai vengia artumo, tačiau tai jos daro dėl skirtingų priežasčių.
Pirmosios kategorijos (bijančios) moterys aktyviai siekia artimų santykių, tačiau iš tiesų net pačios to nesuprasdamos jos nepaprastai bijo bet kurio lygio artumo – jos dažniausiai yra nepaprastai pažeidžiamos ir neretai priklausomos nuo kitų žmonių.
Antrosios kategorijos (abejingos) moterys dažnai pernelyg ir nesistengia ieškoti artimų santykių, atvirkščiai – nuo jų jos tarsi apsisaugojusios šarvais ir daugeliui aplinkinių atrodo ganėtinai abejingos. Vis tik nei vienos, nei kitos kategorijos moterims nepavyksta susikurti harmoningų santykių.
4. Savęs nuvertinimas
Dažniausiais jų visų bruožas – baimė ar abejonė išbandyti naujus dalykus, mat tokios moterys „žino“, kad joms nepasiseks.
„Kai buvau maža, mama mane nuolat nuvertindavo vis koncentruodamasi tik į mano trūkumus ir niekada nepastebėdama mano privalumų. Baigusi aukštąją mokyklą išbandžiau save daugelyje darboviečių, tačiau mano vadovai nuolat skųsdavosi, kad neišnaudoju viso savo turimo potencialo. Galiausiai aš supratau, kad pati į save žvelgiu savo motinos akimis ir dėl to gerokai apriboju savo galimybes“, – po ilgos terapijos pasakojo man viena iš pacienčių.
Akivaizdu, kad nuo pat mažens mums į galvą kalamas savęs matymas niekur neišgaruoja ir gali kaip reikiant iškreipti ne tik savęs, bet ir pasaulio suvokimą. Kitos moterys man dažnai pasakodavo, kad neretai jos nustebdavo, jeigu ką nors sugebėdavo atlikti gerai ar būdavo už ką nors pagirtos. O dažniausiais jų visų bruožas – baimė ar abejonė išbandyti naujus dalykus, mat tokios moterys „žino“, kad joms nepasiseks.
5. Paslėpta artimų santykių baimė
Nepasitikėjimo stoka tiek savimi, tiek visais aplinkiniais dažnai verčia nemylinčių motinų dukras apsistatyti gynybos sienomis. Jos vengia būti įskaudintos, todėl bijo pradėti bet kokius santykius, net nesusimąstydamos, kad taip jos praranda bet kokią galimybę susikurti stabilų ir artimą ryšį.
Iš pažiūros šios moterys lyg ir nori artimų santykių, tačiau iš tiesų, giliai pasąmonėje, jos jų nepaprastai vengia. Ir deja, šis nesąmoningas vengimas neleidžia nemylinčių motinų dukroms susikurti tokių santykių, apie kuriuos jos visada svajojo.
Taip pat skaitykite: 50 gyvenimo tiesų, kurias motina privalo įskiepyti dukrai
6. Pernelyg didelis jautrumas
Tokioms moterims net ir iš pažiūros nereikšmingas komentaras, gali priminti sunkią jų vaikystės naštą net joms pačioms to nesuprantant. Sunkūs santykiai su motina vaikystėje ir likusios nuoskaudos net ir suaugusiai moteriai atsiliepia nesugebėjimu kontroliuoti savo emocijų, pernelyg dideliu jautrumu ir polinkiu pernelyg analizuoti visas iškilusias gyvenimo problemas.
7. Santykių su motina replikavimas
Mus traukia tai, ką mes pažįstame, tad nenuostabu, kad tas pats galioja ir santykių situacijoms, kurios, net jei ir yra nemalonios, tačiau tuo pačiu ir „patogios“, nes mums pažįstamos. Taip nemylinčių motinų dukros nesąmoningai susiranda tokius vyrus, kurie savo charakteriu ar tam tikromis savybėmis yra labai panašūs į jų mamą.
„Iš pažiūros į mano mamą jis buvo visiškai nepanašus, tačiau iš tiesų tik vėliau supratau, kad elgėsi su manimi visiškai taip pat, kaip ji. Kaip ir mano mama, jis man buvo neįtikėtinai nedėmesingas, siaubingai kritiškas ir labai menkai supratingas“, – pasakojo viena pacientė, kuri po ilgos terapijos nusprendė nutraukti bet kokius santykius tiek su savo vyru, tiek ir su mama.