Nors visuomenės požiūris į seksą tampa vis liberalesnis, nepaisant moterų emancipacijos, vis vien vyrauja požiūris: kas galima vyrui, neleistina moteriai. Kita vertus, aukštinama seksuali, šiek tiek plėšroka furija, laiminti prieš kuklią ir naivią mergelę.
Nors kai kas nepasikeitė – per moteris kaip per kopūstų lauką einantis vyrukas švelniai bei pagarbiai vadinamas lovelasu, o dama, kuri miega daugiau nei su vienu šaunuoliu, yra sarkastiškai apkalbinėjama ir vadinama ne pačiais gražiausiais vardais. Be to, jei vyriškis pakabino turtingą damutę, sakoma, kad tam alfonsui pasisekė, o jei mergina ėmė megzti romaną su pasiturinčiu vyru, tai ji, aišku, yra barakuda.
Taigi, seksualinė revoliucija per paskutiniuosius penkiasdešimt metų pakeitė toli gražu ne viską. Nes net ir šiuolaikiniame pasaulyje gyvuoja stereotipas, kad moteris – židinio sergėtoja, o vyras – medžiotojas.
Savaime aišku, kad seksualinis instinktas – vienas iš stipriausių, ir jo užvaldyti gerokai sukvailėjame... Net ir taip, kad pasiryžtame griūti į lovą su vos pažįstamu piliečiu. Ir jei anksčiau tik vyrai suviliodavo kokią nors patiklią avelę, neklausdami net vardo, tai dabar taip elgiasi ir moterys. Tiesa, savo iniciatyva – rečiau, nes, skirtingai nei vyrai, užvaldžius aistrai, moteriai vis dar įmanoma išlaikyti šaltą protą.
Seksualinis instinktas mus valdo įvairiai. Kolekcioneriai azartiškai kolekcionuoja suviliotas aukas, kai kurie (ir kai kurios) netgi kruopščiai užsirašo: kur, su kuo, kada, kiek kartų... Tai labiau būdinga vyrams, na, o moterims lengvų pergalių skynimas dažniausiai tampa jų patrauklumo įrodymu. Kiekviena turime pažįstamų, kurios su pasimėgavimu dėsto, kaip pasigavo kokį gražuoliuką, kaip jis į ją žvelgė drėgnomis veršiuko akimis ir klusniai pildė jos užgaidas – taip pat ir lovoje. Tokie pasakojimai moteriškose kompanijose tarsi kilsteli nuotykių ieškotoją vienu laipteliu aukštyn. Be to, kine ir literatūroje taip pat atsirado naujas moterų tipas – kieta ta, kuri labai greitai pasinaudoja vyrais. Seksualios gudrutės greičiau kopia karjeros laiptais, įdomiau gyvena, mikliau susitvarko buitį.
Vis tik mes ne triušiai ir seksualinį instinktą galime kontroliuoti (jei to norime). Tačiau žmonės jau įprato viską gauti tiesiog vienu mygtuko paspaudimu. Ir seksą – taip pat. Tad dažniausiai praleidžia pro ausis pagyvenusių tetų pamokymus, kad svarbiausia yra dvasinis ryšys ir taip toliau. Na, nebent ėmus tiksėti biologiniam laikrodžiui, šaunuolė seksbomba apsidairo ir suvokia: o, varge, šalia vis dar nėra to vienintelio, o jos kvailelės naivuolės draugės jau džiaugiasi ramiu šeiminiu gyvenimu ir augančiais vaikais...
Tačiau ar visuomet seksualumas yra kiekis? Gali būti ne itin patyrusi moteris, tačiau itin aistringa, jautri, atsidavusi ir dosni meilužė. O daug partnerių turėjusi moteris mažai asocijuojasi su seksualumu, labiau su paleistuvyste.
Tačiau nepaneigsime – moterys tampa itin aršios, neršiančios, aktyvios, ypač spręsdamos savo seksualinio gyvenimo klausimus. Lyčių vaidmenys keičiasi, taigi elgesys - taip pat. O tos, kurios tiki vertybėmis, pasakomis, net nesusimąsto apie savo daromas klaidas ir lankstumą, vertybių perkainojimą, yra sutrikusios ir atsidūrusios užribyje. Iš jų pasyvumo juokiasi, vadina atsilikusiomis, nešiuolaikinėmis, atgyvenomis ir pan. Vadina tokiomis, kurios taip ir užstrigo savo įsivaizdavimuose ir gyvena iliuzijoje. Dažnai tokios ir dejuoja, kad "nėra normalių vyrų, kur ritasi pasaulis", pirštais baksnoja barakudas ir niekaip nesupranta, kaip joms pavyksta vystyti vyrus. Dar tvirčiau įsispiria savo vertybių ir tikisi atsitiktinai sutikti tą vienintelį... Jos atrodo kaip ne šio pasaulio būtybės, pamiršusios save, savo poreikius, o tikinčios šviesesniu rytojumi. Ar tai blogai? Ne, tai jų pasirinkimas. Nebūtinai ta aktyvioji gyvenime bus laiminga - tiesiog įrėš į savo biografiją spalvingesnių detalių.
Štai neseniai atlikome apklausą. Vyrai turėjo atsakyti, kokį moters partnerių skaičių toleruotų. Štai atsakymai:
O moterys irgi atskleidė savo turėtų partnerių skaičių. Galite palyginti: