Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė: „Nereikia gimti po laiminga žvaigžde – viską gali pasiekti, jei turi jėgų, ryžto ir noro“

Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė
Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė
Šaltinis: „Žmonės“
2017-08-02 12:00
AA

Pramogų pasaulyje dizainerė, prekės ženklo „Más 924“ įkūrėja Monika KAZAKEVIČIŪTĖ-KRIŠČIŪNIENĖ (27) priskiriama prie auksinio Vilniaus jaunimo. Juk gyvenimą, apie kurį daugelis tik svajotų, Monika gyvena iš tikrųjų.

Ją supa išpuoselėta aplinka, dėmesiu lepina mylintis vyras, dėl ryškaus, drąsaus ir seksualaus stiliaus ją dievina tūkstančiai sekėjų socialiniuose tinkluose, jos verslas klesti, o klienčių ratas sparčiai auga. Tačiau Monika kratosi auksinės mergaitės etiketės ir į aplinkinių replikas, esą gimė po laiminga žvaigžde, atsako: „Nemanau, kad įmanoma gimti po laiminga žvaigžde: tokios net nėra. Viską gali pasiekti pati, jei tik turi jėgų, ryžto ir noro.“

Noriu, kad pažintų mane kaip kūrėją, kaip asmenybę, o ne kaip Jono žmoną, Jazzu draugę ar Elvyros anūkę.

Kai kas nors jai bando įgelti, esą bepigu gerų tėvų vaikams siekti tikslų gyvenime, Monika paprieštarauja – tokiems žmonėms tik sunkiau. Juk geras gyvenimas užblokuoja motyvą kažko siekti. „Aš niekada nenorėjau, kad žmonės mane pažintų tik kaip kieno nors dukrą. Noriu, kad pažintų mane kaip kūrėją, kaip asmenybę, o ne kaip Jono žmoną, Jazzu draugę ar Elvyros anūkę.“

Kad gyvenime gali daryti tai, kas patinka, Monika pirmiausia yra dėkinga savo vyrui. Tai jis ją įtikino, kad pomėgis gali tapti darbu. Juk gyventi iš hobio – nuostabu. Ji visada svajojo apie dizainą, bet baiminosi: gal nesugebės. O Jonas patikino, kad reikia bandyti. Ir pabandė. Atsirado „Más 924“.

„Nesistengiau iškart išgarsėti: tyliai ramiai dirbau savo darbą, piešiau eskizus, kūriau vestuvines sukneles, labai stengiausi, ir klientės ėmė rastis viena po kitos“, – džiaugiasi Monika ir jau svajoja ateityje paversti „Más 924“ tarptautiniu ženklu. „Bet kol kas ir Lietuvoje turiu labai daug darbo, – šypteli. – Pasaulis palauks.“

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Šiame numeryje taip pat skaitykite: