Monako garbės konsulas Linas Gusarovas – apie šalį, kuri moko džiaugtis gyvenimu

Monako garbės konsulas Lietuvoje Linas Gusarovas su žmona Jolanta / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Daiva Kaikarytė
Publikuota: 2017-12-28 09:09
Garbės konsulo pareigos – tokios, kurios visiškai „neapsimoka“: išlaidos, susijusios su šiuo darbu, – paties konsulo rūpestis, už daug ką jis moka iš savo kišenės. Ar tas rūpestis – dėl garbės? Į šį klausimą atsakė Monako garbės konsulas Lietuvoje Linas GUSAROVAS (47), kuriS, kaip ir jo kolegos, didžiuojasi bei džiaugiasi suteikta galimybe atausti savąjį gyvenimą sodriomis kitos šalies gijomis.  

Žinia tapti Monako garbės konsulu Lietuvoje bendrovės „Gusarovas ir partneriai“ vadovui Linui Gusarovui buvo malonus pripažinimas ir didžiulis įpareigojimas, be suteikto džiugesio kėlęs ir nerimo akimirkų, ar pavyks pateisinti karališkosios šeimos valdomos valstybės parodytą pasitikėjimą.

„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.

Finansų ir įmonių valdymo konsultantas, mokesčių ir buhalterinės apskaitos specialistas, – pirmas Lietuvos istorijoje Monako garbės konsulas.

„Išgirdęs žinią jutau ir šiokį tokį nerimą – juk nesu karjeros diplomatas, teko atidžiai susipažinti su tam tikrais konsulų veiklos dokumentais. Tai didelis iššūkis“, – neslėpė Linas Gusarovas.

Koks konkrečiai jo darbas?

„Atstovauti šalį“, – atsako Linas Gusarovas ir iki paskyrimo Monako garbės konsulu Lietuvai 2014 metais turėjęs nemažai finansinio konsultavimo reikalų Monake. Verslo kontaktų dėka sukaupta patirtis bei reputacija ne tik Lietuvoje, bet ir Monake greičiausiai ir nulėmė nykštukinės šalies valdžios sprendimą rinktis būtent šį asmenį atstovauti Monaką Lietuvoje.

Kokios Monako ypatybės?

Tai saulėta pietų pakrantės šalis. Monake žmonės atsipalaidavę. Tiek kasdienybėje, tiek tvarkant reikalus justi gyvenimo džiaugsmas, požiūris į viską – pasitikintis, ramus, be streso, – pasakojo Linas Gusarovas.

Suprasti šalį, pamilti ją, mėgautis, kaip tai daro patys monakiečiai, man yra savotiškas pasiekimas ir džiaugsmas.

Naujos pareigos nepakeitė Lino Gusarovo gyvenimo. Nebent tai, kad dalyvaujant renginiuose ar susitikimuose apranga visuomet turi atitikti tam tikras rašytas ir nerašytas protokolo taisykles, apie kurias būtina pagalvoti. Tačiau tai nereikšmingos detalės. Ir iki konsulo pareigų Lino darbas glaudžiai siejosi su daugybės verslo, finansų ir valstybinių institucijų veikla tiek Lietuvoje, tiek Monake, tiek kitose pasaulio šalyse, todėl daugelis bendravimo taisyklių jau seniai yra savaime suprantamos.

„Kas buvo nauja – tai pats atsakomybės jausmas, kai atstovauji ne tik save patį ar savo vykdomą veiklą, bet tampi atsakingas ir už tinkamą šalies reprezentavimą‘, – teigė Linas Gusarovas.

Tapus konsulu jam tenka sekti Monako žinias. Regis, kas tokio svarbaus galėtų vykti šalyje-mieste be garsiausių pasaulyje automobilių lenktynių?

„Taip, Monakas kompaktiškas, tačiau jame verda aktyvus gyvenimas. Štai ir šiomis dienomis gavau keliolika pranešimų: konferencija energetikos tema, svarbios meno parodos atidarymas, ambasadorių susitikimas, šalies premjero darbų pristatymas garsiajame „Hotel de Paris“ viešbutyje, vidaus reikalų ministerijos projektas, susijęs su vaikų švietimu, krepšinio, futbolo klubų varžybos, atnaujintos ligoninės atidarymas“, – vardijo prancūziškus laiškus skaitydamas Linas Gusarovas.

Konsulas – tas žmogus, kuris bent kartais susitinka su aukščiausiais šalies vadovais. Kasmet rengiamas tradicinis iškilmingas diplomatinio korpuso susitikimas su Monako kunigaikščiu Albertu II ir jo žmona princese Charlene šalies Nacionalinės dienos proga lapkričio 19 dieną.

„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.

Linui Gusarovui teko kalbėtis ir su pačiu kunigaikščiu Albertu II. Pasak konsulo, tai labai lengvai, paprastai ir šiltai bendraujantis žmogus.

O štai su kunigaikščio žmona Charlene konsulas iš Lietuvos jau yra aptarę ne vieną bendrą projektą aplinkosaugos, švietimo ir socialinėmis temomis, kurie, tikimasi, bus sėkmingai įgyvendinti.

Tačiau yra vienas ryškus konsulo darbo niuansas, kurį verta žinoti. Išlaidos, susijusios su konsulo darbu – paties konsulo rūpestis. Jei kalbėti paprastai – konsulas už daug ką moka iš savo kišenės.

Kam tuomet toks rūpestis, išlaidos? Kaip Lietuvoje priimta sakyti, ta garbė vargu ar „apsimoka“?

„Aš tai vertinu kaip gyvenimo suteiktą galimybę nuveikti ką nors gero, juk nemažai žmonių užsiima labdara, konsulo darbas – kitokia jos forma”, – sakė Linas Gusarovas.

Ko reikia, kad taptum konsulu?

Tai apima daug dalykų, tarp jų – ir nepriekaištinga reputacija, socialinė padėtis, profesiniai pasiekimai. Nepamirškime, kad tai visų pirma pareiga atstovauti ir padėti atstovaujamos šalies piliečiams.

Mažytė Monako šalis – lyg prabangos simbolis, greičiausiai visuomet žinią apie tai, kad esate konsulas, aplinkiniai sutinka susižavėjimo šūksniais?

Nemanau, kad šioje vietoje tinkamiausias įvardijimas – prabanga. Taip, tam tikru metu, po karo atsigaunant Europai, formuojantis naujiems pasaulio aristokratijos sluoksniams, atsirado šokių tokių glamūro simbolių – tai Monte Karlo kazino, automobilių lenktynės, viešbutis „Hotel de Paris“, „Hotel Hermitage“, muziejai, jų kolekcijos. Monakas tuo puikiai pasinaudojo ir naudojasi garsindamas savo šalį kaip prekės ženklą, ypač turizmo srityje.

„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.

Jūsų klausimas tik patvirtina, kad visi Europos nykštuką žino kaip šalį, kurioje klesti gerovė.

Bet labai noriu pabrėžti, kad tai šalis, kurios piliečiais itin rūpinamasi, kur tinkamai sutvarkyta socialinė apsauga, tobula sveikatos apsaugos infrastruktūra, kruopščiai tvarkomi municipaliniai reikalai.

Monakas – tai šalis, aktyviai dalyvaujanti aplinkosaugos, planetos išsaugojimo projektuose, įneša nemažą indėlį pasauliniuose verslo projektuose. Monako karalystė yra tikras šalies piliečių gerovės simbolis, sukurtas karališkosios šeimos pastangomis.

Kas smagiausia, maloniausia jūsų – konsulo – darbe?

Suteiktas pasitikėjimas. Konsulo pareigos – skatinti kultūrinius, ekonominius, verslo ryšius, bendradarbiavimą visose srityse.

Bet negaliu nepaminėti šalies tradicijų, iškilmingai švenčiamos Nacionalinės dienos. Tikrai žavu, kai kunigaikštis su šeima dalyvauja Šv.Mišiose su kitais šalies politikais, svarbiais asmenimis, diplomatinio korpuso atstovais.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Tave asmeniškai lydi kunigaikščio gvardijos karininkai, galioja visi diplomatinio protokolo reikalavimai – damos turi būti su skrybėlaitėmis, vyrai dėvėti vadinamąjį „Morning Suit“ arba prancūziškai – „Jaquette ou uniforme“ – kostiumą.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ta proga rūmų aikštėje priešais karių rikiuotę ir šventiškai pasidabinusius piliečius teikiami ordinai bei medaliai nusipelniusiems karalystės žmonėms.

Man labai gražus susirinkusiųjų reiškiamas džiaugsmas, kai pasirodo kunigaikštis su šeima. Tada supranti, koks mylimas, populiarus yra šalies vadovas, kiek žmonėms teikia gerų emocijų jo dėmesys. Šventės metu minia išgyvena euforiją, štai kartą Prancūzijos karinio jūrų laivyno orkestras, baigęs šventinius maršus, užgrojo roko grupės „AC/DC“ kūrinius „Thunderstuck“, „Highway Hell“.

Kadangi dažnai viešite Monake, gal galėtumėte nusakyti, ką vertėtų pamatyti šoje šalyje, kas yra jūsų atrasta, pamėgta?

Dabar lankausi ne kaip turistas, o dažniau darbo reikalais, tad ritualai – antrame plane. Pirmą kartą besilankantiems patarčiau aplankyti Okeonografijos muziejų, apžiūrėti Monako kunigaikščio automobilių kolekciją. Gera tiesiog ramiai pasivaikščioti. Jei nesilankysite Monte Karlo kazino, bent prisėskite priešais jį, išgerkite kavos viešbučio „Hotel de Paris“ kavinėje puodelį kavos ir tiesiog stebėkite aplinką. Ji visada žavi savo veiksmu ir mini spektakliu!

Man labai patinka Karališkojo jachtų klubo atmosfera, jau kuriu savą mažą tradiciją kiekvienos viešnagės Monake metu nueiti ten papietauti.

O šiaip kas kartą vis labiau atrandu tą nepakartojamą ramybės ir mėgavimosi gyvenimu jausmą. Suprasti šalį, pamilti ją, mėgautis, kaip tai daro patys monakiečiai, man yra savotiškas pasiekimas ir džiaugsmas.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai