Mokytojas A.Jonušas: „Norisi verkti kaskart, kai išgirstu berniukui sakant „neverk – būk vyras“

Antanas Jonušas / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-09-02 09:07
Apie lyčių lygybę dažniausiai kalba moterys, o vyrai šią temą neretai priima nepalankiai. „Tas priešiškumas turbūt yra gan suprantamas, nes vyrui, kuris nėra daug girdėjęs apie lyčių lygybę, gali atrodyti, kad kalbama apie kažkokį vyrų sumenkinimą. Tai lyg apeliuoja į jį patį, jo identitetą, vyriškumą. Manoma, kad neva kalbėjimas apie lyčių lygybę gali kažkaip sutrikdyti vyriškumo suvokimą, pažeisti jo identitetą“, – svarsto „Go Forward“ lyderystės akademijos bei partnerių iniciatyva Lietuvoje startavusio tarptautinio projekto „Barbershop Toolbox“ moderatorius Antanas Jonušas.

Antanas – istorijos mokytojas bei lytiškumo ugdymo specialistas, šia tema susidomėjęs dar studijuojant magistrantūroje.

„Lyties ir ugdymo kurse man atsivėrė akys, – juokiasi A.Jonušas. – Supratau, koks apskritai yra lyčių vaidmuo visuomenėje, kokios problemos iš to kyla ir kaip tai mus veikia. Tuomet suvokiau, kokia tai mažai liečiama tema, ypač mokyklose, ir nusprendžiau dalį savo dėmesio bei profesinės veiklos skirti tam.“

Dirbdamas su jaunuoliais mokytojas pripažįsta: „Man norisi verkti kiekvieną kartą, kai išgirstu berniukui sakant „neverk, būk vyras“. Girdžiu tai ir mokykloje, ir bendruomenės šventėse. Kai vedu lytiškumo ugdymo pamokas paaugliams ir jaunuoliams, visų berniukų grupių paklausiu, ar jie yra girdėję šią frazę.

Dar nesutikau nė vienos grupės, kur berniukai ar vaikinai nebūtų to girdėję ar nuolat girdintys. Man tai labai liūdna. Atrodo, kad tai toks paprastas dalykas – leiskite berniukams verkti, leiskite jiems rodyti savo emocijas! Juk liūdnus, iš to išplaukiančius padarinius mes puikiai žinome, tad kodėl tiesiog neleisti berniukams verkti?“

Pats du vaikus su žmona auginantis A.Jonušas pasakoja, kad namuose stengiasi neskirti lyčių temoms pernelyg daug dėmesio ir neapkrauti sunkiais klausimais dar visai mažų vaikų, tačiau pastebi, kokią stiprią įtaką sūnui jau daro aplinka: „Girdime komentarų iš kitų suaugusiųjų, iš giminaičių, vaikai parsineša visokių lyčių stereotipų iš darželio, pavyzdžiui, mano šešiametis teigia, kad štai kažkuri spalva yra mergaitiška. Tuomet klausiu, o kodėl? Atsakymas – „todėl“. Šeimoje apie tai pasikalbame, stengiamės, kad tiesiog atkreiptume į tai dėmesį.“

Antanas Jonušas / Asmeninio albumo nuotr.
Antanas Jonušas / Asmeninio albumo nuotr.

A.Jonušas – vienas iš nedaugelio vyrų, pasinaudojusių tėvystės atostogomis. Vyras pasakoja, kad su vyresnėliu daugiau laiko praleido žmona, tuo tarpu jis dirbo ir studijavo, tad negalėjo pasinaudoti net tėvystės mėnesiu.

„Tai buvo labai sunkūs metai mums abiems, nes stengiausi kuo daugiau laiko skirti vaikui ir studijavau bei dirbau miego sąskaita, o žmona labai ilgai buvo namuose su vaiku – tai irgi išsunkia. Tad kai planavome antrą vaiką, žinojau, kad norėsiu vaiko priežiūros atostogų. Per tuos metus norėjau pailsėti nuo darbo, skirti kuo daugiau dėmesio dukrai, ir kad žmona galėtų dirbti. Mano žmonai darbas yra svarbus ir man svarbus jos noras dirbti, o aš tikrai norėjau metams tiesiog atsitraukti nuo darbo. Taigi, tiesiog viskas susidėjo ir tai buvo labai natūralus bei puikus sprendimas“, – įsitikinęs vyras.  

A.Jonušas prisimena, kad gimus vaikui, dažnai sulaukdavo klausimų, ar padeda žmonai? Tokie klausimai vesdavo iš kantrybės.

„Tas mane labai siutindavo, vėliau bandžiau tą siutą pakeisti empatija ir suprasti žmones, kurie tai sako. Dabar matau, kad ir mano draugai soc. tinkluose kartais parašo, kad na va, aš padedu žmonai ir įkelia nuotrauką su naujagimiu. Irgi galvoju, kodėl tu padedi žmonai? Ar jūsų tokie vaidmenys, kad vienas augina, kitas padeda? Tarsi vyras kaip žmonos pagalbininkas, o ne du lygiaverčiai partneriai, kurie augina vaikus“, – pečiais gūžčioja mokytojas. 

Savo šeimoje A.Jonušas su žmona laikosi vieno principo – stengiasi pasidalinti darbus po lygiai, kad abiems liktų laisvalaikio ir vakare nenutiktų taip, jog vienas ilsisi, o kitas pluša tvarkydamas namus ar ruošdamas vaikus miegui. Darbus pora pasiskirsto natūraliai – Antano žmona mėgsta gaminti, tad tai daugiau ir daro, o jis atlieka kitus darbus. 

„Man atrodo, svarbu yra kalbėti ir jausti, ar abu partneriai jaučiasi patogiai, ar jie yra patenkinti darbų pasidalijimu, ar yra vietų kažką keisti. Kalbantis visada galima reaguoti, reflektuoti ir pasidalinti, kad šeimoje visiems būtų gerai ir nesijaustume, jog mums yra primesti kokie nors darbai ar atsakomybės dėl mūsų lyties“, – įsitikinęs vyras. 

Antanas Jonušas / Asmeninio albumo nuotr.
Antanas Jonušas / Asmeninio albumo nuotr.

Tiesa, A. Jonušas juokauja, kad kai kuriose srityse yra gerokai sudėtingiau keisti savo elgesį, nes visuomenėje yra jau labai nusistovėję lyčių vaidmenys ir tai, ką turi daryti vyras ir moteris. „Iki šiol vis primenu žmonai, kad man nepatinka tvarkyti automobilį, kodėl aš jį tvarkau? Nes aš vyras?“, – juokiasi A.Jonušas. 

„Barbershop Toolbox“ moderatorius įsitikinęs – vis dar trūksta kalbėjimo, kad lyčių lygybė nėra vien moterų reikalas ir kad moterų teisės yra svarbios visai visuomenei. „Yra krūva mokslinių straipsnių, argumentų, kurie aiškiai sako, kad lyčių lygybė yra aktuali vyrams ir gal net labiau nei moterims, bet priešiškai nusiteikusiems žmonėms turbūt šie faktai sukelia tik dar didesnį pasipriešinimą“, – svarsto jis ir skatina vyrus tuomet pagalvoti apie savo dukras – ar norėtųsi, kad jos galėtų pasiekti gyvenime tai, ką gali pasiekti vyrai? Ar jos turėtų turėti lygias galimybes siekti savo svajonių? 

Kviečiame į diskusiją „Kodėl vyrams reikalinga lyčių lygybė“. Renginys vyks rugsėjo 2 d. ISM vadybos ir ekonomikos universitete, 309-oje auditorijoje, 15 val. Renginį moderuos ISM Vadovų MBA programos direktorė, docentė, Audronė Nakrošienė. Diskusijoje apie lyčių lygybės naudą vyrams dalyvaus užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir „Kino Pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

Naujausi straipsniai