Mokslo žurnalistė G.Raibytė – apie kosmosą, patirtį NASA ir neįkainojamas žinias: „Tai – brangus malonumas“

Goda Raibytė. Nuotr. apačioje – su Jerry R. Cook stažuotės NASA metu / Andriaus Ufaro / Delfi ir asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Beatričė Staniūnaitė
Publikuota: 2021-02-27 09:01
Mokslo žurnalistė ir laidų vedėja Goda Raibytė (32) ne vieną stebina savo kosminėmis žiniomis. Ji yra bene ryškiausia pasaulio astronomijos naujienų pranešėja Lietuvoje, kuri savo kompetencija geba paprastai ir aiškiai informuoti žmones bei paskatinti juos domėtis kosmoso paslaptimis. Apie tai, kaip iš mažo kaimo kilusi lietuvė atsidūrė NASA (JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija), pažino ryškiausius astronomus ir pradėjo domėtis visatos paslaptimis, Goda papasakojo portalui Žmonės.lt.

Kaip ir kada susidomėjote kosmoso platybėmis bei jo paslaptimis?

Augau kaime, kur puikiai matėsi žvaigždės. Labiausiai mėgdavau rugpjūtį, nes tada būdavo šiltos naktys ir išryškėdavo Paukščių Takas. Puikiai pamenu, kai pirmąkart pamačiau meteorą – net sustingau iš grožio. Man kosmosas visada buvo pilnas paslapties, kuri skatino mano smalsumą. Ir skatina iki šiol (šypsosi).

Stipriausia meilė užgimė, kai danguje nušvito „Hale-Bopp“ kometa. Tada buvau dar labai maža ir aplinkui visi gąsdino, kad bus pasaulio pabaiga, kad kometa mus visus sunaikins. Kunigas mano kaime liepė melstis – neva tai padės kometą numušti. Aš naktimis nemiegojau, bijojau sustoti melstis, kad tik neįvyktų pasaulio pabaiga. Vėliau supratau, kad man melavo.

Kometa jokio pavojaus nekėlė, o vietoje to, kad grožėčiausi tokiu retu reginiu, bijojau. Ta neteisybė paskatino domėtis, kad daugiau nebūtų tokių situacijų. O šiaip man visada įdomiausia buvo nežemiška gyvybė, kaip jos ieško mokslininkai. Apie tai rašau knygą, kurią turėtume išleisti šių metų pabaigoje.

Goda Raibytė / Andriaus Ufarto, Delfi nuotr.
Goda Raibytė / Andriaus Ufarto, Delfi nuotr.

Kokius mokslus teko baigti, kad įgytumėte kompetencijos ir daugiau žinių apie kosmosą? 

Mano mokslų istorija yra ilga. Buvau iš kaimo ir nelabai turėjau su kuo pasitarti, ką studijuoti, kas man galėtų tikti. Skubėjau suaugti ir išvažiuoti iš kaimo, o paskui jau buvo per vėlu. Taigi, pasirinkau žurnalistiką. Žurnaliste dirbu nuo 17–18 metų. Sakau „dirbu“, nes tada pradėjau už straipsnius gauti honorarą. Pilnu etatu dirbau ir studijuodama, tik gerokai vėliau sužinojau apie mokslo komunikaciją ir mokslo žurnalistiką. Žinoma, tokių studijų Lietuvoje nebuvo (kai paskutinį kartą tikrinau – vis dar nėra), todėl teko suktis kitaip. 

Pradėjau važinėti į NASA, CERN ar Europos kosmoso agentūrą, ten visada prašydavau mokslo komunikacijos dirbtuvių/kursų, susiradau mokslininkus-mentorius iš skirtingų sričių, kurie padeda man savo kritika, patarimais ir žiniomis. Tai – brangus malonumas, bet tikrai verta, nes kaip kitaip tobulėsiu, kaip kitaip tapsiu tikrai gera mokslo žurnaliste?

Jei žmogus mane nuvertina vien dėl lyties, aš tai laikau jo, o ne savo problema. Nors keletą kartų tikrai buvo smagu pastatyti tokius „nuvertintojus“ į vietą savo žiniomis.

Merginos, kurios domisi astronomijos mokslu, Lietuvoje nėra įprastas reiškinys. Ar yra tekę dėl savo lyties patirti diskriminaciją vykdant svarbius projektus ar tyrimus?

Oi, problema daugialypė. Merginos astronomijos srityje tikrai nėra įprasta, bet šis stereotipas pamažu nyksta. Visur pasaulyje buvo tas pats, bet vėliau protingi žmonės suprato, kad diskriminacija yra destruktyvu. Juk kuo įvairesnės komandos ir profesionalai, tuo geresnis rezultatas. Tikiuosi, greitai tai Lietuvoje supras ir mokyklos bei universitetai. Dabar, deja, vadovaujančias pareigas aukštosiose mokyklose absoliučią daugumą užima vyrai. Kodėl? Be jokios priežasties.

Man taip pat teko susidurti su diskriminacija, bet labai to nesureikšminau. Jei žmogus mane nuvertina vien dėl lyties, aš tai laikau jo, o ne savo problema. Nors keletą kartų tikrai buvo smagu pastatyti tokius „nuvertintojus“ į vietą savo žiniomis (šypsosi).

Goda Raibytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Raibytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ar Lietuva turi potencialo (kalbant tiek apie išteklius, tiek apie kompetentingus specialistus) ne tik prisidėti, bet ateityje ir vykdyti svarbius, su kosmosu susijusius tyrimus?

Lietuva jau yra kosminė valstybė! Ar lankausi NASA, ar Europos kosmoso agentūroje, visur sutinku lietuvių, kurie ten dirba ir užima aukštas pareigas. Aišku, jiems kelių ten tenka ieškoti „per aplinkui“, nes daug kur varžo biurokratinės vingrybės (pavyzdžiui, Lietuva nėra Europos kosmoso agentūros narė, todėl negalime turėti savo astronauto).

Vienas šviežiausių pavyzdžių – dr. Simona Liukaitytė–Suszcynska, kuri dirbo prie pagrindinio NASA marsaeigio „Perseverance“ mokslinio instrumento. Ji – puiki mokslininkė inžinierė ir dar komunikatorė. Bet tai ji pasiekė savo atkaklumu. Ir Simona – tik vienas pavyzdys. Tokių šviesuliukų yra tiek daug!

Goda Raibytė su NASA Ames direktoriumi Pete Worden / Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Raibytė su NASA Ames direktoriumi Pete Worden / Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbant apie verslą, turime kompaniją „NanoAvionics“ – studentai, kurie konstravo pirmuosius lietuviškus palydovus 2014 m., stažavosi NASA, galiausiai įkūrė savo kompaniją, kuri dabar laikoma viena perspektyviausių mažųjų palydovų gamintojų pasaulyje. „NanoAvionics“ Didžiojoje Britanijoje atidarys gamyklą, kuriai ieškos kelių šimtų darbuotojų. Iš studentų su idėja – į solidžią tarptautinę kosmoso kompaniją. Man tai gražiausias sėkmės pavyzdys.

„NanoAvionics“ nėra vieninteliai, kuriasi ir kiti startuoliai, kurie bando save kosmose. Esu tikra, kad per keletą metų kompanija taps pirmuoju Lietuvos kosmoso „vienaragiu“. Pagalvokite, jei tie atkaklūs ir super talentingi žmonės tiek pasiekia dabar, kiek jie padarytų, jei gautų daugiau palaikymo iš valstybinių institucijų, jei Lietuva taptų pilnaverte Europos kosmoso agentūros nare.

Goda Raibytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Raibytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Stebėjote ir viešinote marsaeigio „Perseverance“ nusileidimo detales Lietuvai. Gebate galbūt ne visiems žinomus terminus ar detales pateikti paprastai ir suprantamai. Kaip manote, galbūt tai yra jūsų, kaip mokslo žurnalistės stiprybė?

Labai malonu, jei kas nors supranta, aš irgi tik mokausi. Jei atvirai, dar nežinau, kas tiksliai yra mano stiprybė. Gal begalinis smalsumas ir noras tobulėti, mokytis, aukšti reikalavimai sau ir daug meilės tam, ką darau. Žiūriu, kaip reaguoja žmonės, klausausi, ką jie man sako, todėl visada vertinu atsiliepimus – stengiuosi užmegzti dialogą. Todėl ir bendravimo stilių palaikau tokį neformalų – kad nesijaustų barjero.

Goda Raibytė su profesoriumi P.Ferri / Europos kosmoso agentūra / G.Burausko nuotr.
Goda Raibytė su profesoriumi P.Ferri / Europos kosmoso agentūra / G.Burausko nuotr.

Ką jums reiškia dangus, žvaigždės, kosmoso paslaptys?

Troškimą pažinti save bei neišsenkantį įkvėpimo šaltinį. Kai suprantu, kad mes sudaryti iš žvaigždžių dulkių – elementų, kurie prieš milijardus metų gimė žvaigždėse, kad mes gyvename ant melsvos kosminės dulkelės, kurią vadiname Žeme, ir kokių milžiniškų procesų dalimi esame… Tai mane tiesiog įkvepia.

Kokias kosmoso paslaptis norėtumėte atskleisti ar sužinoti pati?

Norėčiau, kad būtų atrasta (arba paneigta) nežemiška gyvybė – be galo įdomu sužinoti, ar Visatoje esame vieni. Jei paaiškėtų, kad taip – pagalvokite, kokia didelė atsakomybė. Atrasta (arba paneigta) tamsioji energija ir tamsioji materija, nes jos sudaro 95 proc. Visatos. Na, ir kad būtų išrastos greitesnės kelionės kosmose, nes dabar vien iki artimiausios Saulei žvaigždės keliautume dešimtis tūkstančių metų. Kosmosas yra neaprėpiamas...

Goda Raibytė su R.Cook / NASA / Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Raibytė su R.Cook / NASA / Asmeninio archyvo nuotr.

Ar pati tikite, kad kažkur kosmoso erdvėse gali būti ir kita gyvybės forma?

Mąstau apie tai nuolat! Kai lankiausi NASA, viena pagrindinių NASA inžinierių Janis Chodas, man į šį klausimą atsakė: „Nustebčiau, jei paaiškėtų, kad gyvybės nėra“. Labai patiko jos atsakymas. Žinant, kad fizikos ir chemijos dėsniai visur veikia taip pat, kad Visatoje yra milijardai žvaigždžių, aplink kurias sukasi planetos, suprantama, kad Žemė nėra kažkokia labai ypatinga… Tikrai būtų keista, jei paaiškėtų, kad esame vieni. Bet, kaip pasakė nuostabusis Carlas Saganas, stipriems teiginiams reikia stiprių įrodymų, o tokių kol kas neturime. Taigi, vis dar ieškome...  (šypsosi)

Galbūt turite svajonę susijusią su „kosminėmis“ kelionėmis? 

Norėčiau išvykti trumpoms atostogoms į kosmosą, tačiau bent jau kol kas tikrai nenorėčiau skristi nei į Mėnulį, nei į Marsą. Kažkodėl žmonės dažniausiai nustemba, kai taip atsakau. Aš tiesiog žinau, kaip sunkiai dirba astronautai, kokio fizinio ir psichologinio pasiruošimo reikia, kad viskas kosmose eitųsi sklandžiai.

Goda Raibytė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Goda Raibytė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Pasidalinkite savo žiniomis: ar šiemet laukia ypatingi dangaus reiškiniai, kuriuos lietuviai turėtų pasižymėti kalendoriuje? 

Man dangus ir šiaip gražus, manau, sveika ten pakelti akis ne tik tada, kai vyksta koks reiškinys (šypsosi).

Visgi, šiemet bus ir Kruvinasis Mėnulio užtemimas, ir žiedinis Saulės užtemimas, bet, deja, jie nebus matomi Lietuvoje. Tačiau pavasarį ir vasarą galėsime pasidžiaugti meteoritų liūtimis. Lyridų meteorų lietaus pikas numatomas balandžio 22–23 dienomis, bet stebėti gali būti sudėtinga, nes kaip tik tuo metu bus pilnatis.

Žinoma, vasaros topas – Perseidai. Jų pikas bus  rugpjūčio 11–12 dienomis, kai per valandą gali pasirodyti apie 50–75 meteorų. Žiemą, gruodžio mėnesį, lis Geminidais. Tada galima pamatyti iki 150 meteorų per valandą. Taip pat kartais vis pasirodo kometos, apie kurias nebuvo galima žinoti anksčiau. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą net plika akimi galėjome grožėtis NEOWISE kometa. Mažai tikėtina, bet galbūt ir šiemet kokia kometa nušvis danguje...

Naujausi straipsniai