Lenkų kilmės prancūzų mokslininkė, Nobelio premijos laureatė Maria Skłodowska-Curie (1867–1934) buvo milžiniško masto asmenybė. Sunku net pasakyti, kas stebina labiau – moksliniai jos pasiekimai ar išskirtinės charakterio savybės.
Dmitrijaus Mendelejevo pranašystė
Ryškaus ir nelengvo mokslininkės gyvenimo kelias prasidėjo darganotą 1867-ųjų rudenį Varšuvoje mokytojų šeimoje. Visi šios šeimos vaikai buvo nepaprastai gabūs, tad kokiais nors ypatingais gebėjimais mažoji Maria neišsiskyrė. Tačiau mergaitės tėvas artimai bičiuliavosi su garsiuoju Dmitrijumi Mendelejevu. Vieną dieną jis Mariai išpranašavo didingą ateitį, žinoma, jei tik ji toliau domėsis mokslu.
Po trejų metų mergina rankose jau laikė du diplomus – fizikos ir matematikos mokslų specialistės.
Gimnaziją mergaitė baigė aukso medaliu, kaip, beje, ir visos seserys ir brolis. Maria troško studijuoti universitete, tačiau Varšuvos universitetas tuo metu merginų nepriimdavo, o studijoms Sorbonos universitete, kur galėjo mokytis ir dailioji lytis, pinigų šeimai neužteko. Tuomet Maria su vyriausiąja seserimi Bronislava susitarė, kad pirmiausia studijuoti važiuos vyriausioji dukra, o Maria, susiradusi darbą, sumokės už jos studijas. Kai ši gaus diplomą ir pradės dirbti, studijuoti galės Maria, o grąžindama skolą už mokslus, mokės Bronislava.
Penkerius metus, nematydama šviesios dienos, Maria dirbo guvernante ir siuntė pinigus seseriai. Pagaliau atėjo ta išsvajotoji diena, ir būsimoji mokslininkė tempdama sunkų lagaminą laiminga pravėrė Sorbonos universiteto duris. Ilgai negalvodama pasirinko tiksliųjų mokslų fakultetą.
Taupydama kiekvieną centą, neretai ir neturėdama ką valgyti, Maria gyveno skurdžiame mažame kambarėlyje ir mokėsi, mokėsi, mokėsi… Jos atkaklumas ir tikslo siekimas pasiteisino su kaupu. Po trejų metų mergina rankose jau laikė du diplomus – fizikos ir matematikos mokslų specialistės.
Lemtingas susitikimas
1894 m. viena prancūzų pramonės vystymosi skatinimo draugija kreipėsi į jaunąją mokslininkę Marią Skłodowską prašydama ištirti magnetines įvairių rūšių plieno savybes. Maria žinojo, kaip tai padaryti, bet neturėjo, kur – tokiam darbui buvo reikalinga speciali įranga ir laboratorija. Ieškodama galimybių, susipažino su jaunu, bet jau garsiu mokslininku Pierre’u Curie, išradusiu pjezoelektrą. Jis dirbo municipalinėje fizikos ir chemijos mokykloje ir turėjo reikalingus įrenginius.
Iš pradžių juodu siejo profesinė draugystė, tačiau greitai ji peraugo į didelę simpatiją ir meilę. Po metų panelė Maria tapo Pierre’o Curie žmona. Jaunesnioji jųdviejų dukra Eve užaugusi rašys prisiminimuose, kad tėvui teko gerokai pasukti galvą, kaip priversti Marią atsisakyti savo planų ir už jo ištekėti. Mat jaunoji mokslininkė ketino grįžti į Lenkiją ir ten toliau vykdyti mokslinis tyrimus, mokyti vaikus.
Tuometinis išsilavinęs lenkų jaunimas degte degė noru kelti švietimo lygį šalyje. O panelės Skłodowskos patriotiškumą kurstė dar ir ta aplinkybė, kad Lenkija tuo metu buvo Rusijos imperijos dalimi, ir kova už nepriklausomybę tapo beveik kiekvieno to meto lenkų inteligento pareiga. Tad perspektyva ištekėti už Pierre'o ir likti Prancūzijoje Mariai atrodė kone išdavystė. Bet nuo likimo nepabėgsi...
„Man labai liūdna likti Paryžiuje, bet ką gi padarysi. Likimas panoro, kad mudu prisirištume vienas prie kito“, – sakė mokslininkė.
Plačiau apie mokslininkės M.Curie gyvenimą skaitykite 12-ajame „Ji“ žurnalo numeryje!
