Mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė: „Parodysime jaunimui, kad fizika – tai ne tik formulės“

Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė / LED lempos / Asmeninė ir Shutterstock nuotr.
Autorius: Projekto partnerio turinys
Publikuota: 2021-06-09 09:14
Mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė – medžiagų inžinerijos mokslų daktarė, kuri laisvu nuo mokslinio darbo metu groja elektrine gitara pankroko grupėje arba atstovauja Lietuvai fechtavimosi čempionatuose. Mokslininkė įsitikinusi – gyvenime galima suderinti skirtingas veiklas, o jaunimą ji nori paraginti nebijoti „nerti“ giliau į mokslą: ši kelionė dažniausiai būna daug įdomesnė, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

A.Zabiliūtė-Karaliūnė – viena iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklos lektorių, kuri su jaunimu dalinsis savo žiniomis ir patirtimi. Akvilė dirba apšvietimo tyrimų srityje ir kuria inovatyvius šviestuvus, o jų technologijas moksleiviams žada paaiškinti taip, kad į lemputę jie jau niekada nebežiūrėtų kaip iki šiol.

„Nuo pat  mažumės mokslininkų gyvenimas mane labai domino, svajojau būti paleontologe, nes itin žavėjausi dinozaurais. Taip pat itin traukė kosmosas, taigi svajonėse buvo ir astronomija. Galiausiai susiklostė taip, kad mokykloje turėjau labai gerą fizikos mokytoją, ji tik dar labiau paskatino susidomėjimą, tad kai galų gale reikėjo rinktis, ką studijuoti – pasirinkau fiziką“, – pasakoja mokslininkė.

Moteris prisimena, kad jos pasirinkimas studijuoti fiziką daug kam buvo netikėtas, tačiau ji klausė savo širdies. „Tikrai jaučiau tuos stereotipus, kad fizikė moteris – tai kažkas keisto, sulaukdavau visokių abejojančių mano pasirinkimu nuomonių. Manau, kad aplinkos spaudimui pavyko nepasiduoti dar ir todėl, kad turėjau didžiulį šeimos palaikymą. Žymių mokslininkių fizikių nėra itin daug, tačiau autoritetų tikrai galima rasti, kas tik įrodo, kad specialybė renkasi žmogų, o ne lytį ar panašius dalykus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė / Organizatorių nuotr.
Mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė / Organizatorių nuotr.

Mokslinį darbą Akvilė puikiai derina su visai kitokio pobūdžio laisvalaikiu, kuris, įsitikinusi ji, tik padeda į darbą grįžti su naujomis idėjomis ir energija. Grojimas gitara ir fechtavimasis – tai, kas jos atveju gelbsti išlaikant balansą tarp atsakingų pareigų ir paprastos kasdienybės.

„Manau, kad sveikintina, kai mokslinį darbą dirbantys žmonės save realizuoja dar kokioje nors visai kitokioje srityje – mene ar sporte. Tiksliųjų mokslų darbas dažniausiai yra reikalaujantis didelio susikaupimo, įsigilinimo, tad labai svarbu mokėti nuo jo ir pailsėti, atrasti sau tinkamą formą. Vieni vaidina, kiti tapo, rašo eilėraščius, muzikuoja, sportuoja... Tarp kolegų fizikų yra daug sportuojančių ar turinčių kitus, visai „nemoksliškus“ hobius – manau, kad tai labai sveikintina, nes pailsėjęs grįžti susikaupęs naujiems rimtiems darbams“, – sako mokslininkė.

Mokslas įdomiai – misija įmanoma!

Ne kartą apdovanojimus už geriausius mokslinius pranešimus konferencijose gavusi Akvilė savo patirtimi noriai dalijasi su jaunimu, nes tiki – tai gali juos įkvėpti, sudominti, galbūt net padėti apsispręsti dėl tolimesnio savo kelio.

„Manau, kad fizikos mokslas pirmiausiai patraukia tuos moksleivius, kuriuos giliau domina mus supantis pasaulis, kurie mėgsta klausti „kodėl“, kurie susimąsto, kaip kas nors veikia, turi savų idėjų. Jeigu jums nepakanka tik matyti, kas yra aplinkui, o norite sužinoti daugiau ir giliau – kas kaip ir kodėl – tada fizikos mokslai – tikrai pakeliui. Reikia turėti žingeidumo – viskas turbūt nuo to ir prasideda“, – sako ji.

„Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklose Vilniuje ir Kaune, Akvilė bus viena iš „Įdomiosios fizikos ir gyvybės mokslų“ sesijos lektorių, jaunimas turės galimybę pamilti arba netgi iš naujo atrasti fiziką. Savo žiniomis fizikos savaitę taip pat dalinsis dėstytojas Dovydas Banevičius, VU profesorius Mikas Vengris, biofizikas Aivaras Vilutis, mokslininkai Gediminas ir Mindaugas Šarpiai, istorikas, mokytojas Mindaugas Nefas ir kiti.

Įdomiosios fizikos sesijų metu bus kalbama apie tai, be ko neįsivaizduojame nė vienos dienos – šviesą. Nuo deglo ar žaibo iki šiuolaikinių išmaniųjų šviesos technologijų – įdomiųjų fizikos sesijų metu jaunimas sužinos apie bendrojo apšvietimo pasaulį jau užkariavusią LED technologiją bei revoliuciją sukėlusių OLED fiziką.

Taip pat išsiaiškinsime kaip mokslininkai suformulavo tiksliausią teoriją per žmonijos mokslo istoriją. Ji yra labai svarbus žingsnis siekiant suprasti ir matematiškai aprašyti pačią visatą! Kalbėsime dar ir apie tai, kokia fizikinė magija priverčia lazerius veikti, kuo ypatinga lazerių šviesa ir kodėl lazeriai tapo nepakeičiamais įrankiais moksle, pramonėje ir medicinoje.

M.Nefas atskleis žymiojo genijaus Alberto Enšteino gyvenimo užkulisius. Į jo gyvenimą pažvelgsime per svarbiausius XX a. pirmosios pusės įvykius, surasime sąsajas su A.Enšteino gyvenimo pasirinkimais, pasiekimais ir suprasime, kaip jo gyvenimą keitė ne tik fizika, bet ir įvairūs visuomeniniai ir politiniai klausimai.

Tai – tik dalis smagaus pažinimo, kuris laukia įdomiosios fizikos savaitę. Skaičiai, raidės ir dėsniai „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ virs beprotiškai įdomiomis pamokomis, po kurių į fizikos vadovėlį, tikėtina, ne vienas pažvelgs naujomis akimis.

Lektoriai, besidalindami patirtimi, gali parodyti visai kitokią fizikos pusę, atskleisti tikrąjį mokslo žavesį.

„Lektoriai iš universitetų, laboratorijų, gali pateikti labai daug įdomių faktų ir mokslinių niuansų, kurių moksleiviai mokykloje tiesiog nesužino. Programos mokyklose vis tiek yra tam tikra prasme ribotos, orientuotos į pagrindų išmokimą, teorijos įsisavinimą, tad tikrai dažnai nepamatoma ir nepajaučiama įdomioji šio mokslo dalis, kuri suskatintų susidomėjimą, o tada jau savaime norėtųsi į viską gilintis.

Fizika universitete yra jau visai kitokia – daug gilesnė, turi įvairių sričių. Man patinka šios akademijos pavadinimas „Įdomiosios pamokos“, nes konkrečios srities lektoriai, besidalindami savo patirtimi, gali parodyti visai kitokią jos pusę, atskleisti tikrąjį mokslo žavesį“, – sako A.Zabiliūtė-Karaliūnė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad moksleivius dažniausiai sudomina įvairūs tyrimai, realus jų pritaikymas, o lektoriai gali tai parodyti, papasakoti, kur tai gali mums padėti, kaip galima daug ką paaiškinti, pritaikyti.

„Tai priartina mokslą prie kasdienybės, nes dažnai moksleiviai galvoja, kad, tarkime, tų formulių jiems gyvenime neprireiks, tad praranda susidomėjimą. Iš tiesų viskas yra pritaikoma, tereikia nerti giliau“, – šypteli.

Akademija, kurioje norisi mokytis

„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.

  • Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių. 
  • Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
  • Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.

Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai