Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir dėl to vystantis įvairioms ligoms, ypač širdies ir kraujagyslių ar vėžiniams susirgimams, vis daugiau dėmesio skiriama senėjimo procesų tyrimams. Tyrėjų tikslas – atrasti molekulę nuo senėjimo. Jau dabar galima atjauninti kai kurias ląsteles. Apie tai, ir ką daryti, kol ta molekulė dar neatrasta, – pokalbis su biochemiku, mikrobiologu Francois Xavier Pellay.
Šis jaunas prancūzas bendrauja ir bendradarbiauja su garsiausiais pasaulio mokslininkais ir Nobelio premijų laureatais. Taip pat yra NAOS grupės – „Bioderma“ ir „Institut Esthederm Paris“ tyrimų centro vadovas. Į Lietuvą jis buvo atvykęs pirmadienį – Mokslų akademijoje skaitė paskaitą „Senėjimas ir atsinaujinimas. Senėjimo biologija ir būdai stabdyti šį procesą“.
Eksperimentai su gyvūnais liudija, jog perpylus senoms pelėms jaunų pelių kraujo, pagerėja senųjų pelių ištvermė, smegenų veikla, fizinė sveikata, jos išoriškai atjaunėja. Panašūs eksperimentai jau atliekami ir su Alzheimerio liga sergančiais žmonėmis. Kai kurie tyrėjai mėgina jaunystės eliksyro ieškoti jaunesnių organizmų kraujyje, taip pat bando pailginti gyvenimo trukmę mažinant suvartojamų kalorijų kiekį (tai veiksminga su pelėmis, bet žmonės į tokius bandymus įsitraukia nenoriai, ir tai liudija, kad dietos nėra veiksmingos). Tačiau daugiausia vilčių teikia sudėtingesni molekulinės biologijos ir ląstelės inžinerijos metodai, kur manipuliuojama molekulėmis arba genais.
Pastaruoju metu itin daug lėšų ir dėmesio skiriama ląstelių ir viso organizmo senėjimo mechanizmams suprasti. Mokslininkai mėgina stabdyti kai kuriuos tokius senėjimo procesus arba netgi atsukti laiką atgal. Ląstelių lygmenyje tai padaryti jau pavyksta.
F.X.Pellay mentorius – kroatas Miroslawas Radmanas – taip pat labai domisi senėjimu. Jo manymu, baltymai yra esminė senėjimo priežastis. Baltymai yra ir pagrindiniai ląstelių statybiniai blokai, ir informacijos tarp ląstelių pernešėjai. Jie yra absoliučiai kiekvienoje ląstelės dalyje, ir jei baltymai žalojami ląstelėje, tuomet griūna visa sistema. Patiriama milžiniška žala.
Kita bėda, kad pasenusios ląstelės kenkia šalia esančioms sveikoms ląstelėms, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip tai ištaisyti. Ginklas prieš senėjimą, M.Radmano manymu, – baltymų apsauga nuo oksidacinio streso, kuris bėgant metams stiprėja.
Oda – sudėtingos sandaros organas, ji yra mūsų geriausia apsauga nuo aplinkos. Kadangi ji turi atlaikyti besikeičiantį klimatą, stresinę aplinką, šviesą, ji jautri tiek vidiniam, tiek išoriniam senėjimui. F.X.Pellay mokslininkų grupė dirba stengdamasi suderinti įvairiausias strategijas, tikėdamasi sinerginio, ryškaus efekto. Tikimasi atrasti, kaip galima apsaugoti odą ir padaryti mūsų gyvenimus sveikesnius.
– Nuo seno sakoma, kad senėjimas – natūralus ir neišvengiamas biologinis procesas. Jūs teigiate, kad senėjimą reikia gydyti. Paprastiems žmonėms tai neįprasta mintis.
– Senėjimą mes vadiname didžiausiu mirties rizikos faktoriumi – dėl senėjimo ir su juo susijusių ligų turtingesnėse šalyse miršta 95 proc. žmonių. Kadangi iki šiol niekas negydė nuo senėjimo, tai skamba neįprastai, tačiau atsižvelgiant, kad gyvenimo trukmė smarkiai pailgėjo, galbūt kažką įmanoma su tuo padaryti.
Tokia milžiniška korporacija kaip „Google“ investavo milijardą dolerių į kompaniją, kad ji atrastų molekulę nuo senėjimo.
Paskutinius dešimt metų daugybė mokslininkų domisi senėjimu ir ieško molekulės nuo senėjimo (anti-aging). Netgi tokia milžiniška korporacija kaip „Google“ investavo milijardą dolerių į kompaniją, kad ji atrastų tokią molekulę. Tad jeigu tokia kompanija investuoja tiek pinigų, kalba eina jau ne apie mokslinę fantastiką, o apie labai realius dalykus. Stebint žinias ir netgi tame pačiame feisbuke kiekvieną savaitę galima rasti naujienų apie molekulės nuo senėjimo ieškojimus ir atradimus šiuo klausimu. Taigi tai labai aktyvus tyrimų laukas, ne tik aš tuo domiuosi.
Viskas priklauso nuo to, kaip tai pavadinsime. Tarkime, farmacinės kompanijos ilgus metus domėjosi tik su amžiumi susijusiomis ligomis ir investavo tik į tą sritį, tačiau neseniai pradėta daryti vien senėjimo tyrimus – tarsi tai būtų liga. Ir jeigu tai laikome liga, padidėja šansai atrasti būdų jai gydyti. Tarkime, metodologija, kuri yra naudojama vėžiui tirti, yra išbandoma ir matomi rezultatai.
Vis tik sutinku, kad tai skamba keistai.
– Turiu omeny, kad keista atrodo gydyti tai, kas yra natūralu.
– Taip, tačiau aš turiu jums ir kitą atsakymą: mes visuomet gydome tai, kas natūralu. Tarkime, bakterijos ir virusai yra labai natūralus dalykas. Kaip ir vėžinės ląstelės – jos tiesiog atsiranda, niekas jų į organizmą neįdeda. Nieko nėra natūraliau, bet mes dedame didžiausias pastangas kovodami su jomis. Tai normalu – norime būti sveikesni ir ieškome būdų, kaip kovoti su tuo, kas natūralu, bet mums kenkia. Jei nekovočiau su gamta, negalėčiau matyti (nusiima akinius ir nusišypso) – mano akys labai blogos. Štai, ką žmonės daro.
– Gal galėtume pažvelgti į ateitį. Kaip paprastas žmogus siekdamas sulėtinti senėjimą galės pats genetiškai modifikuoti savo ląsteles, kaip visa tai atrodys ir kada tai galėtų nutikti?
– Dėl to, kaip viskas atrodys, manau, galiausiai turėsime paprastą piliulę (joje bus molekulė nuo senėjimo), kurią tiesiog reikės išgerti ar suvalgyti. Tikėkimės, kad net injekcijų neprireiks. Tai bus kaip bet kurie kiti vaistai, tik tikriausiai reikės vartoti juos visą likusį gyvenimą. Kai kuriems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tai įprasta. Ir jeigu senėjimą laikome liga, tai viskas vyksta taip pat – vartojami vaistai nuo to.
Klausimas – kada? – yra sudėtingiausias. Esu optimistas, todėl sakyčiau – po dešimties metų atrasime galbūt dar ne išbaigtą, bet labai efektyvią molekulę, kuri padės mūsų bendrai sveikatai. Yra didžiulis tokios molekulės poreikis, ir mes net nekalbame apie tai, kad visuomenė galėtų gyventi ilgiau, – kad bent jau būtų sveikesnė. Bet dėl tų dešimties metų aš galiu ir klysti (šypsosi).
– Kol jūs ir kiti mokslininkai vis dar mėginate atrasti tą molekulę nuo senėjimo, ką pasiūlytumėte viso pasaulio moterims, norinčioms būti sveikesnėms ir gražesnėms?
– Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų veikia, yra labai paprastas. Valgyti sveikiau (...ir mažiau?). Ne, su tuo reikia elgtis atsargiai – kalorijų apribojimo teigiamas poveikis žmonėms nėra pakankamai įrodytas. Kaip tik po paskaitos šnekėjausi su studentais apie vieno italų mokslininko sukurtą penkių dienų badavimo sistemą, bet aš negalėčiau jos rekomenduoti. Tai tapo populiaru, bet problema ta, kad vienos dietos yra geros, o kitos – labai kenksmingos. Daug moterų laikosi dietų, bet jos juk negyvena ilgiau.
Ką tikrai rekomenduočiau, tai maitintis sveikai ir užsiimti fizine veikla. Reguliarus fizinis krūvis (bet ne ekstremalus) labai naudingas sveikatai. Galbūt skambu kvailai, nes jūs ir taip tą žinote. Yra tam tikro maisto, kuris vertingesnis už kitus. Tarkime, dažnai pasigaminu skrebutį su pomidorų pasta, nes pomidoruose yra itin naudingo antioksidanto likopeno, ir alyvuogių aliejumi. Kartais ant viršaus užberiu smulkinto česnako – jis irgi labai sveikas.
– Kalbate apie Viduržemio jūros regiono dietą?
Maistas gali būti geriausi mūsų vaistai ir kaip mokslininkui iš tiesų tai sunku pripažinti.
– Taip. Taigi tam tikros naudingos molekulės gali būti randamos maiste. Manau, sveiką maistą valgyti yra net naudingiau, nei vartoti maisto papildus, nes jų galima padauginti. Kartais jų vartoti gerai, bet jei dažnai suvartojama per daug vitaminų, tai labai apkrauna inkstus, nes jie turi pašalinti tą perteklių iš organizmo.
Maistas gali būti geriausi mūsų vaistai, ir kaip mokslininkui iš tiesų tai sunku pripažinti. Ypač biologai to nenori patvirtinti, tačiau vis daugiau mokslininkų suvokia maisto svarbą sveikatai (moksliniame lygmenyje).