Mokslininkai paaiškino, kodėl grožio suvokimas nuolat kinta

Prabangi moteris: negi aš daug noriu? / Shutterstock nuotr.
Prabangi moteris: negi aš daug noriu? / Shutterstock nuotr.
2018-01-30 16:34
AA

Nesikrimskite, jei manote, kad jūsų figūra neatitinka šiuolaikinių standartų. Grožis – kintantis ir subjektyvus rodiklis. Gali būti, kad kitu laikmečiu taptumėte moteriškumo simboliu.

Bėgant metams, moters figūros ir grožio standartai kinta, tačiau kai kurios ypatybės patrauklios daugeliui pasaulio žmonių. Egzistuoja kelios mokslinės teorijos, kurios argumentuoja, kodėl tam tikrais vyrų ir moterų bruožais žavimasi per amžius.

Evoliuciniu požiūriu, tai lemia ne kas kitas, o pirmykščiai biologiniai instinktai. Mus traukia žmonės, kurie yra sveiki, seksualūs – tai garantuoja vaisingumą, gerus genus ir giminės pratęsimą. Ar susimąstėte, kodėl gražūs vadinami žmonės su simetriškais, taisyklingais ir subtiliais veido bruožais?

Mus traukia žmonės, kurie yra sveiki, seksualūs – tai garantuoja vaisingumą, gerus genus ir giminės pratęsimą. Ar susimąstėte, kodėl gražūs vadinami žmonės su simetriškais, taisyklingais ir subtiliais veido bruožais?

Mokslinis paaiškinimas skamba rimtai. Vaikystėje patirtos ligos ir traumos palieka žymę, gali turėti įtakos tam, kaip vaikas auga, vystosi, nekalbant apie genetiškai paveldimas problemas. Štai kodėl šiek tiek asimetriškas veidas, disproporcijos gali būti laikomi fizinio silpnumo požymiais. O priešingos lyties akyse tokie žmonės tampa mažiau patrauklūs būsimoms atžaloms auginti.

Akivaizdu, kad vien tik išorinio vertinimo nepakanka. Reikėtų nepamiršti ir psichologinių niuansų, asmeninio skonio. Atverpeno universiteto (Belgija) profesorius Stefanas Van Dongenas sujungė keliasdešimt šia tema atliktų studijų ir įrodė, jog pirmą pažinties akimirką mažiausiai galvojame apie patinkančio asmens sveikatą ar veido simetriją. Tyrėjas suabejojo, ar vien tik pagal bruožus tikslinga spręsti apie būsimus palikuonis. 2014 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 5 tūkst. paauglių. Išanalizavus jų veidus ir ligos istorijas, nustatyta, kad taisyklingų bruožų jaunuoliai sirgo ne mažiau nei jų bendraamžiai, turintys ne tokią tobulą išvaizdą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Žinomos moterys tvirtina sužinojusios ypatingą grožio paslaptį

Moteris. / Shutterstock nuotr.

Hormonų mozaika

Vertindami priešingos lyties veidus, mes linkę ieškoti tam tikrų vyriškų ir moteriškų kodų, kuriuos lemia hormonai. Įvairiuose pasaulio kampeliuose kasmet organizuojami gražiausių žmonių rinkimai rodo, kad prioritetu laikomas vyriškis su ryškia apatinio žandikaulio linija, tiesia nosimi, vešliais antakiais. Moteriškumo standartu įvardijamos apvalių veido bruožų savininkės, turinčios dideles akis, mažą nosytę ir putlias lūpas. Taigi, egzistuoja loginis tokio vertinimo pagrindimas.

Moteriškumo standartu įvardijamos apvalių veido bruožų savininkės, turinčios dideles akis, mažą nosytę ir putlias lūpas. Taigi, egzistuoja loginis tokio vertinimo pagrindimas.

Kaulų struktūra atspindi lytinių hormonų, cirkuliuojančių kraujyje, koncentraciją, todėl lyg reklaminis skelbimas informuoja apie asmens vaisingumą ar net asmenines savybes, patrauklias renkantis partnerį. Juk testosterono dominavimas susijęs su lyderiavimu, situacijos kontrole, atsakomybe, o estrogenų proveržis lemia atjautą, švelnumą, globėjiškumą.

Toks patrauklumo vertinimas labiau paplitęs Vakarų pasaulyje. Psichologė Isabelė Scott su kolegomis iš Londono Brunelio universiteto išplėtė tyrimų ribas iki Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Rusijos Federacijos. Tyrėjai nustatė nemažai išimčių. Tiesą sakant, tik urbanizuotose vietovėse yra stiprus vyriškų vyrų ir moteriškų moterų poreikis. Mažesnėse, labiau nuo civilizacijos atitolusiose bendruomenėse dailioji lytis pirmenybę labiau teikia moteriškų bruožų turintiems vyrams. Kai kuriose vietovėse tokie vyriškiai net vadovauja kolegoms.

Prisitaikymas – neišvengiamas

Dabartiniame Vakarų pasaulyje moters grožio etalonas neatsiejamas nuo ilgų kojų ir didelės krūtinės. Tačiau tokie standartai galiojo ne visada ir ne visur. Užtenka pažvelgti į garsųjį Sandro Botticelli paveikslą „Veneros gimimas“. Vaizduojamos moteris kūnas – siauras ir minkštas, apvalių klubų ir nuolaidžių pečių, o krūtinės dydis vos prilygsta persiko vaisiui. O jos kojos yra gerokai trumpesnės už šiandieninį idealą. Beje, panašūs grožio standartai ligi šiol gyvi atokioje Himbos genties bendruomenėje Namibijoje.

Natūralu, jog socialinis perversmas ir moterų emancipacija lemia dailiosios lyties kūno pokyčius. Turime būti tvirtos ir lygiavertės darbo partnerės, suderinti karjerą ir motinystę.

Civilizuotame pasaulyje suformuoti grožio standartai, esą idealiausi moters kūno išmatavimai turėtų atitikti formulę 90–60–90, o vyriška figūra sudaro apverstą trikampį: platėjantys pečiai ir siaurėjantys klubai. Mokslininkai sako, kad kriterijai labai priklauso nuo visuomenės ir aplinkybių. Galbūt mes, gyvenančios komforto ir pritekliaus sąlygomis, galime lanksčiau rinktis būsimą partnerį, o šalyse, kur tvyro badas ir skurdas, patrauklūs laikomi asmenys, turintys šiek tiek antsvorio. „Tokiomis aplinkybėmis kuriant santykius, veido grožis netenka reikšmės. Svarbiausia, kad žmogus būtų fiziškai stiprus, atsparus infekcijoms, gebėtų pasirūpinti šeima. Riebalinis poodinis sluoksnis praneša, kad asmuo yra ne toks jautrus maisto trūkumui“, – skirtingus vertinimo kriterijus aiškina dr. Anthony Little iš Stirlingo universiteto.

Natūralu, jog socialinis perversmas ir moterų emancipacija lemia dailiosios lyties kūno pokyčius. Turime būti tvirtos ir lygiavertės darbo partnerės, suderinti karjerą ir motinystę. Evoliuciniu požiūriu padidėjo vidutinis moters ūgis, susiaurėjo klubai, veido bruožuose atsirado kampuotumo. Ant podiumų pageidaujami paaugliški kūnai su minimaliomis moteriškomis linijomis ir stipria androgeniškumo intencija. Taigi, ryškėja požymiai, kuriuos lemia hormonas testosteronas. Romantizuotas Veneros siluetas ima atrodyti per daug gležnas ir trapus, kad galėtų išsilaikyti šiandieninėse miesto džiunglėse ir ištverti pašėlusį gyvenimo tempą.

Sandro Botticelli paveikslą „Veneros gimimas“ / Shutterstock nuotr.

Išlikti savimi

Tyrimai atskleidžia, kaip formuojama masinė grožio samprata. Jei išgirstate ar pamatote kažką, kas patinka kitiems, tai sudomina ir jus. Tokiu būdu tam tikrų žmonių skonis ima plisti iš pradžių mažoje grupėje, o vėliau visoje populiacijoje. Palaipsniui formuojamos normos, pagal kurias sprendžiama, koks žmogus yra gražus. Ir tai užkrečiama. Socialinė žiniasklaida ir informacijos prieinamumas naudingas tuo, kad nebereikia visko išmokti patiems. Galime sekti kitų pavyzdžiu, kaip pasidaryti tobulą makiažą, madingai suderinti drabužius. Pradėję nuo smulkmenų, ilgainiui užsigeidžiame ne tik daiktų, bet ir patinkančio žmogaus kūno. Nesunku įsivaizduoti, kad toks masinis elgesys labai patogus kai kurioms garsenybėms. Iš pradžių stebimės naujovėmis, vėliau tai tampa norma ir net būtinybė. Jei tam tikri standartai vyrauja spaudoje, internetinėje erdvėje ir kitose informacinėse priemonėse (nuo TV reklamų iki kino filmų personažų įvaizdžio), didelė tikimybė, jog jie taps sektina tendencija.

Tyrimai atskleidžia, kaip formuojama masinė grožio samprata. Jei išgirstate ar pamatote kažką, kas patinka kitiems, tai sudomina ir jus.

Masinės nuomonės įtaką mūsų asmeniniam pasirinkimui iliustruoja neseniai atliktas eksperimentas. JAV Džono Hopkinso universiteto psichologai vienos pažinčių svetainės narius paprašė anonimiškai įvertinti vienas kito nuotraukas. Vėliau buvo pateikta informacija, kurie asmenys sulaukė daugiausiai populiarumo. Ir nors nebuvo žmonių skirstymo į gražius ir negražius, svetainės lankytojai greitai sumojo, kurie archetipai visuomenėje vertinami kaip patrauklesni. Tad pažinčių svetainės interesantai ėmė labiau domėtis panašios išvaizdos asmenimis, net jei prieš kelias savaites, remdamiesi savo individualiu skoniu, manė visai priešingai.

Amžinos jaunystės kultas įtraukia į varginančias grožio vaikymosi gaudynes, siekiant aplenkti natūralią fiziologiją. Plastinė chirurgija leidžia žmonėms priartėti prie trokštamo idealo. Tačiau kur yra ribos, kada turėtų užtekti patobulinimų? Dirbtinės korekcijos naikina individualumą, tarsi visi žmonės turėtų būti panašūs į klonus. Pasak A. Little, tampame savo pačių įkaitais. Keliasdešimt chirurginių operacijų, tūkstantinės išlaidos vien tam, kad žmogus susitapatintų su garsia kino ar muzikos žvaigžde slepia psichologines problemas, o ne grožio paieškas. „Tai, kad kosmetinė chirurgija tapo norma, yra svarbi pamoka, – įsitikinęs britų psichologas. – Užuot keitę savo neįprastą išvaizdą, verčiau naudokite savo unikalų išskirtinumą, kad sulaužytumėte primetamus standartus.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Grožio formulė pagal Ingą Valinskienę: „Išbandžiau ir botulinio, ir hialurono injekcijas“