MO muziejuje nuo pavasario eksponuota biomeno paroda „Bendrabūvis“ (angl. „Shared Habitats“) jau buvo rodyta Taivane, o rugsėjo pradžioje keliauja į Austriją, Linco mieste vykstantį festivalį „Ars Electronica“. Jau 40 metų vykstantis festivalis, skirtas menui, mokslui ir technologijoms, pritraukia lankytojų iš viso pasaulio. Šiemet jame dalyvaus daugiau nei 1000 dalyvių, o tarp jų – ir neseniai MO muziejuje eksponuotos parodos „Bendrabūvis“ bei rengtų kūrybinių dirbtuvių organizatorius – Mindaugas Gapševičius.
Kaip muziejuje buvo sujungtas menas ir mokslas? Ką bendro gali kartu sukurti mokslininkai ir menininkai? Kalbamės su M. Gapševičiumi – menininku, baigusiu Vilniaus dailės akademiją ir Goldsmito universitetą Londone, bei dėstančiu šiuo metu Bauhaus universitete, Veimare.
Kada ir kaip prasidėjo jūsų domėjimasis biomenu?
Baigiau tapybą ir esu vizualiojo meno atstovas. Ilgą laiką mano meninė praktika buvo sietina labiau su kompiuteriais. Prieš keletą metų įvyko tai, kas ir turėjo įvykti – dirbtinio intelekto ir kompiuterio nebeužteko, tai pradėjau domėtis biologija.
MO muziejuje jūs organizavote net keturias skirtingas kūrybines dirbtuves. Visos jos buvo eksponuotos parodos „Bendrabūvis“ dalis. Kokios šios dirbtuvės buvo ir ką jų metu dalyviai veikė?
Trijų dienų trukmės dirbtuvės MO muziejuje vyko pirmą kartą. Kiekvienoje iš dirbtuvių dalyvavo apie 10 įvairaus amžiaus ir profesijų dalyvių. Pirmose dirbtuvėse „Arbatos „grybas“, kakutis ir juodžemis“ analizavome simbiozę tarp įvairių organizmų. Tyrėme, kaip galima izoliuoti vieną bakteriją iš daugelio, mokėmės, kaip galima bakterijas auginti, klausėme, kaip augančios bakterijų kolonijos sąveikauja tarpusavyje. Taip pat stebėjome, kas vyksta žemės masėje, kaip organizmai pasiskirstę skirtinguose žemių mėginiuose.
Antrosios dirbtuvės – „Aš, mechanizmas ir energijos rinkimas“ – buvo skirtos tirti, kaip mes galime panaudoti savo kūnų generuojamą elektros srovę norėdami išgauti garsą ir vaizdus, pavyzdžiui, uždegti šviesios diodą arba klausytis muzikos. Savo kūną naudoti kaip energijos šaltinį nėra įprasta, o šių dirbtuvių metu būtent tai mes ir darėme. Negana to, įgyvendinome keletą įspūdingų idėjų – atlikome ir bendrą performansą naudodami savo organizmus kaip energijos šaltinius.
Trečiosios dirbtuvės buvo skirtos laktozės netoleravimui ir savo paties DNR analizei. Analizuodami DNR mutacijas profesionalia bei namų įranga, kėlėme klausimus: kaip galima analizuoti savo DNR namų sąlygomis, ar įmanoma klonuoti save, kas sukelia laktozės netoleravimą, kaip manipuliuoti genomu.
Ketvirtųjų dirbtuvių metu stebėjome, kaip tarpusavyje komunikuoja organizmai ir kaip informacija keliauja iš organizmų į ne organizmus bei atvirkščiai. Galvodami apie augalų gebėjimą keistis informacija, jungėme augalus su kompiuteriais, konvertavome iš jų išgautus elektros srovės svyravimus į skaitmeninę versiją. Eksperimentuodami aiškinomės, kaip auga grybai, kaip užsiauginti grybieną, kaip ja rūpintis, kaip šias žinias panaudoti kūryboje bei kodėl komunikacija tarp organizmų yra svarbi.
Ar reikėjo specialiai ruoštis šioms dirbtuvėms? Ar dalyviams buvo keliami kokie nors reikalavimai?
Pagrindinis reikalavimas buvo motyvacija. Prieš ateidami dalyviai turėjo susipažinti su dirbtuvių medžiaga. Pirmą dieną skyrėme techniniams ir praktiniams dalykams, antrą dieną eksperimentavome. Trečią dirbtuvių dieną užbaigėme darbus ar eksperimentus ir juos pristatėme.
Kokios pačių dalyvių reakcijos, kai pradėdavote ir baigdavote dirbtuves? Kas juos nustebindavo, sudomindavo?
Dirbtuvių metu tirti ir analizuoti dalykai dalyviams nebuvo įprasti. Mokslo atstovams nauji buvo meniniai aspektai, o menininkams įdomus buvo mokslinių metodų panaudojimas kūrybinėms idėjoms. Svarbiausia, jog dalyviai buvo atviri ir noriai vystė savo idėjas. Labai paprasta, tiesa, nebuvo. Nors šiais laikais yra įprasta naudotis technologijomis, jungti mokslinius, techninius ir meninius sprendimus buvo nelengvas ir neįprastas užsiėmimas.
Kaip plačiai pasaulyje yra paplitęs biomenas, mokslo ir meno sinergija?
Biomenas – vis dar retas reiškinys. Biologija yra sudėtingas mokslas, reikalaujantis nuoseklaus ir atsakingo darbo su gyvybe. Bakterijos ar grybiena gali neaugti tuo metu, kai to labiausiai reikia, t. y. parodoje. Norėdami, kad parodos metu viskas vyktų taip kaip suplanuota, turime numatyti visus veiksnius. Tokie tyrimai ir stebėjimai užtrunka. Skaitome mokslinius straipsnius, aiškinamės, kaip veikia organizmai. Dažnai bendradarbiaujame su mokslininkais. Sutikite, nėra lengva profesionaliai bendrauti skirtingų sričių atstovams.
Ar Bauhaus universitetas yra vienas pagrindinių, kuriame vyksta menininkų ir mokslininkų kolaboracija? Kokie yra kiti universitetai pasaulyje, kurie dirba panašia kryptimi?
Kol kas menininkų ir mokslininkų kolaboracija tikrai nėra masinis reiškinys. Pasaulyje yra maždaug 10 tokių universitetų, kuriuose meno studentai turi prieigą prie tyrimų laboratorijų. Tarp jų – Masačusetso technologijų institutas, kuris tikriausiai šiuo metu yra svarbiausias mokslų, technologijų ir menų universitetas. Taip pat Vakarų Australijos universitetas, Srishti meno institutas Bangalore, Aalto universitetas Helsinkyje, Vizualiųjų menų mokykla Niujorke. Na, ir mūsų, Bauhaus universitetas Veimare.
Po dirbtuvių MO muziejuje vykstate į Ars Electronica festivalį. Gal galite trumpai apibūdinti, koks tai festivalis ir kas jo metu vyksta?
Ars Electronica yra meno ir technologijų festivalis, vykstantis jau 40 metų. Festivalis labiau orientuojasi į dizaino ir technologinius sprendimus nei į vizualų meną. Vis tik tai tarpdisciplininis festivalis, kuriame pristatomi naujausi su technologijomis, mokslu, dizainu ir menu susiję sprendimai. Ars Electronica yra didžiausias tokio tipo festivalis Europoje, į kurį atvažiuoja žmonės iš viso pasaulio.
Šiemet Ars Electronica festivalis Linco mieste vyks rugsėjo 5-9 dienomis.
