Balandžio 13-oji Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) ir jo meno vadovo bei dirigento Modesto Pitrėno kūrybinėje biografijoje – neeilinė diena. Muzikantai atliko įspūdingą simfoninės muzikos programą, pavadintą „Richard Strauss gala koncertas“. Tai orkestro reveransas R. Strausso muzikos didybei, minint svarbias kompozitoriaus sukaktis.
2019-ieji – tai metai, kada minime vokiečių kompozitoriaus Richardo Strausso 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. R. Straussas, ne tik kompozitorius, bet ir talentingas dirigentas, eruditas bei subtilaus kritinio proto asmenybė, padarė didelį poveikį savo epochos muzikos menui ir atlikimo kultūrai. Jo kūrybinis kelias prasidėjo dar esant gyvam R. Wagneriui ir baigėsi jau po Antrojo pasaulinio karo.
R. Strausso kūrybinis braižas neatsiejamas nuo grynai orkestrinės rašymo manieros. Jis puikiai žinojo paties sudėtingiausio „instrumento“ – simfoninio orkestro – galimybes. Kompozitorius sukūrė daugiau kaip 20 stambių orkestrinių veikalų, didžiuma jų yra programiniai. R. Strausso muzikinė kalba nepaprastai reljefiška, turtinga. Joje dera veržli fantazija ir dėstymo spindesys, grafinis linijų raiškumas ir neregėta išmonė, retas polifoninis meistriškumas.
LNSO rengiamoje R. Strausso muzikos programoje skambėjo simfoninė poema „Štai taip Zaratustra kalbėjo“ – vienintelis kūrinys, kuriame filosofinis Friedricho Nietzsche’s veikalas tapo muzikinės interpretacijos objektu. Šio kūrinio smuiko solo partiją grieš Rasa Vosyliūtė.
Kita koncerte pristatyta kompozicija – tai didžiųjų pasaulio sopranų pamėgtas vokalinis ciklas „Keturios paskutinės dainos“. Tarytum ilgametės R. Strausso kūrybos apibendrinimas, nelyginant muzikinis testamentas – kompozitoriaus vėlyvojo stiliaus, paprastumo ir sublimacijos pavyzdys, dar vienas ir jau paskutinis instrumentuotės meistro triumfas.
Vokalinę „Keturių paskutinių dainų“ partiją atliko lietuvių sopranas, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laimėtoja Viktorija Miškūnaitė. Naujosios kartos Lietuvos operos solistė, naujoji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, publikos numylėtinė V. Miškūnaitė, spaudos tituluojama operos gulbe, – daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, operos solistės karjerą pradėjusi 2012 m. pabaigoje, Naujųjų metų išvakarėse, kai Rozalindos vaidmeniu sėkmingai debiutavo naujai LNOBT pastatytoje J. Strausso operetėje „Šikšnosparnis“. „Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – šiuos žodžius 2018 m. rugpjūtį po „Apleistosios Didonės“ premjeros interviu Austrijos televizijai ORF kartojo buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir Berlyno valstybinės operos direktorius, gyva Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius Jürgenas Flimmas.
LNSO rengiamą R. Strausso muzikos šventę apibendrino bene žymiausios R. Strausso operos „Rožės kavalierius“ fragmentų koncertinis atlikimas. Po skandalą sukėlusių vienaveiksmių operų „Salomė“ ir „Elektra“ R. Straussas ūmai pasuko „stiliaus skaidrinimo“ link, todėl operoje „Rožės kavalierius“ tarsi juntamas „dieviškojo Mozarto“ šešėlis. Vis dėlto greta grakštaus lyrizmo ir melancholiško mąslumo išlieka R. Straussui taip būdingi netikėti siužeto vingiai, šiurkštoko humoro apraiškos. Su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu LNSO operinę muziką koncerte atliko solistės Viktorija Miškūnaitė ir Gunta Gelgotė bei latvių dainininkė Anastasia Lebedyantseva.
Modesto Pitrėno diriguojamo LNSO ir solisčių V. Miškūnaitės (sopranas), G. Gelgotės (sopranas) bei A. Lebedyantsevos (mecosopranas) koncertas „Richard Strauss gala“ šeštadienį surengtas koncertų salėje „Compensa“.
