Modernistinė Kauno tarpukario architektūra – įkvėpimas kinui, šokiui ir muzikai

„MoFu 360/365“
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-10-21 11:27
Ruošdamasis tapti 2022-ųjų Europos kultūros sostine, Kaunas laukia ir dar vieno svarbaus įvyko. UNESCO Pasaulio paveldo komisija turi nuspręsti, ar modernistinė tarpukario architektūra bus įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Toks įvertinimas papildytų Europos paveldo ženklu jau papuoštą tarptautinių įvertinimų sąrašą. 

Šiuolaikinės sostinės žingsnis į UNESCO – iššūkis ne tik profesionalams, bet ir visiems Kauno ir Kauno gyventojams. Sužadinti atsakomybę už mūsų aplinką ir kurti emocinį ryšį su urbanistiniu peizažu bei kultūra – toks pagrindinis „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ tikslas.

Kiek modernizmo turime?

Kaunas, tarpukariu okupavus Vilnių tapęs laikina Lietuvos sostine, tapo reikšmingų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių epicentru. Šio laikotarpio palikimas – daugiau kaip 6000 modernizmo dvasia sukurtų privačių ir visuomeninių pastatų, išlikusių iki mūsų dienų – nuo stilingų vilų iki tautinį ir modernistinį požiūrius suderinančių reikšmingų objektų. 

Tačiau tai ne tik pastatai ir vietos, bet ir jų autoriai, statytojai, puoselėtojai. Kartu tai ir jų likimai. Turėti tokį koncentruotą palikimą, persunktą pačių įvairiausių individualių istorijų ir reikšmių, yra didžiulė vertybė – tiesa, ne vienas įdomus pastatas kol kas neatrado savo vietos šiuolaikiniame Kaune. Būtent tai  kartu su vietos kultūros organizacijomis, iniciatyvomis ir kitais partneriais siekia pakeisti ši „Kaunas 2022“ programa. 

„MoFu 360/365“
„MoFu 360/365“

Pirmieji žingsniai

„Modernizmas ateičiai“ – tai atvira iniciatyvų ir susitikimų erdvė, kurioje bendroms diskusijoms, idėjų dirbtuvėms, meno ir kultūros veikloms susitinka įvairių sričių profesionalai, pastatų savininkai, paveldo bendruomenė ir kultūros iniciatyvų atstovai, drauge kuriantys modernistinio paveldo išsaugojimo, interpretacijos ir sklaidos scenarijus. 

Siekiama iki 2022 m. pabaigos įveiklinti – simboliškai – 365 modernistinius pastatus Kaune ir Kauno rajone. Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į reikšmingiausius tarpukario modernizmo pastatus, bet ir į kasdienybės paveldą.

Pirmasis žingsnis – interneto svetainė, kurioje modernistinį žemėlapį gali pildyti tokių namų gyventojai, istorikai ir entuziastai, žinantys pastatų istorijų, mėgstantys fotografuoti ir naršyti archyvuose. Skaitmeninė modernizmo domenų kaupykla veikia ir kaip bendruomenės telkimo platforma, padedanti susipažinti ir dalinis geromis patirtimis, o ten atsirandantys pasakojimai tampa inspiracija įvairiems kūrybiniams projektams.

Modernizmo muzika / Martyno Plepio nuotr.
Modernizmo muzika / Martyno Plepio nuotr.

2018 m. Kaune įvyko pirmoji tarptautinė „Modernizmas ateičiai“ konferencija. Taip pat programos rėmuose surengtos dvi tarptautinės architektūros ir paveldo mokyklos – vieną vasarą studentai ir entuziastai tyrinėjo Kauno centrą, kitą – Kačerginės kurortą. 2021 ir 2022 m. šio renginių ciklo  organizavimą tęsia Kauno technologijos universiteto komanda.

Unikalus filmas – į tarptautinius vandenis

Bene netikėčiausias „Modernizmo ateičiai“ užmojis – filmas, kurio premjera jau 2022 m. pradžioje įvyks tarptautiniuose kino festivaliuose užsienyje. Stop kadro animacijos pagalba Europai ir pasauliui bus papasakota Kauno modernizmo istorija ir kūrybiškai permąstyta jo vertė ateities kartoms. Airių menininkė Aideen Barry į filmo „Klostės“ kūrybą įtraukė Kauno moksleivius, video ir garso meno studentus, savanorius, modernistinių pastatų gyventojus, kūrybinio rašymo entuziastus, šokėjus, Mitinį Kauno Žvėrį ir kt. 

Aideen Barry filmas „Klostės“ / Martyno Plepio nuotr.
Aideen Barry filmas „Klostės“ / Martyno Plepio nuotr.

„Dar rengiant konkursinę kultūros sostinės paraišką buvo mąstoma apie tarptautinei programos sklaidai skirto videomeno projekto sukūrimą. Pirminė jo idėja – kad pasakojimas apie unikalaus charakterio Kauno tarpukario modernizmo architektūrą neaplenktų ir čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių ir jų kasdienybės.

Projektas tapo labai ambicingas prieš du metus kūrybinį procesą patikėjus charizmatiškai menininkei Aideen Barry. Ji iki šiol savo įvairiuose kūriniuose daug dėmesio skiria socialiai jautrioms temoms ir vietos bendruomenės įtraukimui. Ne išimtis ir filmas „Klostės“, tapęs įvairaus amžiaus, gebėjimų ir interesų Kauno ir Kauno rajono gyventojų kūrybiškų susitikimų priežastimi“, – pasakoja programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė. 

Kuratorė atskleidžia, kad Aideen kvietė į meno kaip terapijos ir žaidybinio patyrimo bei mokymosi dirbtuves, kurių rezultatas – filmas – tapo tiek pat svarbus, kaip ir kelias jį kuriant. „Tai bus pati tikriausia bendruomeninė žinutė Europai ir pasauliui apie modernistinį ateities Kauną ir jo lobius – žmones ir miestą, kurį jie pažįsta ir myli“, –  įsitikinusi V.Migonytė-Petrulienė.

Aideen Barry filmas „Klostės“
Aideen Barry filmas „Klostės“

Nuo elektroninės muzikos iki gėdos jausmo tyrimų

Dar viena programos „Modernizmas ateičiai“ stiprybė – kartu su partneriais įgyvendinamos kūrybinės idėjos, kurių dėka ne tik plečiamos paveldu ir jo integracija į Šiuolaikinę sostinę besidominti auditorijos, bet ir efektyviau skleidžiama žinia apie Kauną kaip išskirtinės architektūros miestą. 

„MoFu 360/365“ – tai Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2014–2020“ iš dalies finansuojamas tarptautinis projektas, kurį įgyvendina partneriai iš Kauno, Lvovo (Ukraina), Brno (Čekija), Kortrijko (Belgija) ir Tel Avivo (Izraelis). Iš viso bus sukurta 17 meninių projektų modernistiniuose pastatuose, o pagrindinė paroda Kauno centrinio pašto rūmų duris keturiems mėnesiams atvers „Kaunas 2022“ atidarymo savaitgalį sausį. 

Drauge su „Kaunas 2022“ projektą „100 Kauno atvaizdų“ 2022 m.  pristatys viena seniausių kūrybinių organizacijų šalyje – Lietuvos dailininkų sąjunga. Ši idėja – tai įvietintų meno kūrinių ir kuruojamų parodų ciklas įvairiose tarpukarį menančiose erdvėse Kaune ir Kauno rajone.

„MoFu 360/365“ / Martyno Plepio nuotr.
„MoFu 360/365“ / Martyno Plepio nuotr.

Savitą, įvairių šalių kūrėjų žvilgsnius į Kauną demonstruojančią koncepciją pasiūlė Kauno menininkų namai su partneriais iš užsienio. „DeMo“ (Dekoduojant modernybę) – tai meno rezidencijų mainų programa, kurios metu menininkai analizuoja modernybės vystymosi procesus bei eigą skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose kontekstuose. Kauno fotografijos galerija taip pat rengia rezidencijų programą „Fotografija – dokumentas ateičiai“, kuri skirta tyrinėti ir reprezentuoti Kauno modernizmą tarptautiniame kontekste. 

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius 2022 m. pristatys tris projektus, skirtus tyrinėti ir kūrybiškai pasakoti apie Kauno dvidešimtojo amžiaus architektūrą: projektas „[Ne]matoma architektūra“ (aut. Rasa Chmieliauskaitė) skirtas regos sutrikimus turinčių gyventojų dalyvavimo įtraukimui į architektūrinės aplinkos pažinimą; projektas „Geismo [architektūra]“ (aut. Tautvydas Urbelis) vykdo gėdos jausmo architektūroje tyrimą ir pristatys interpretaciją, susijusią su įvietintomis geismo apraiškomis Kauno mieste. Taip pat architektas Gintaras Balčytis su komanda atskleis įtraukiančią Kauno architektūros festivalio programą, kurią lydės parodos, dirbtuvės ir forumas.

„MoFu 360/365“
„MoFu 360/365“

„Gera Muzika Gyvai“, savo šiltais koncertais Lietuvos gyventojus pažindinanti su pasaulio muzika (world music) organizacija, kitąmet pakvies į koncertų ciklą „Pasaulio muzika Kaunui“. Koncertai tarpukariniuose butuose, visuomeninės paskirties objektuose ir viešose miesto ir rajono erdvėse vyks ištisus metus.

Nauju žvilgsniu į juos supančią aplinką bus pakviesti pažvelgti ir elektroninės bei eksperimentinės muzikos gerbėjai – festivalis „Optimismo“ industrinio paveldo objektus išskirtinės muzikinės programos, avangardinių scenografijos ir šviesų sprendimų pagalba pavers platformomis ateities skambesiui.

Kauno šokio teatras „Aura“ 2022-iesiems pasiūlė idėją „Pulsuojantis Kauno modernizmas“ – tai interaktyvių ekskursijų ciklas, kuriame gido pasakojimas bus papildytas gyvu pasirodymu. Ekskursijų, žinoma, kitąmet bus ir daugiau – neformalus įvairių sričių jaunų profesionalų ir savanorių sambūris „Ekskursas“ jau kviečia į pasivaikščiojimus metu tyrinėjami Kauno tarpukario modernizmo architektūros tipai, pristatomos ryškiausios architektų asmenybes, jų kūryba ir, žinoma, platesni tarpukario visuomeniniai reiškiniai.

Patris Židelevičius / M.Plepio nuotr.
Patris Židelevičius / M.Plepio nuotr.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus – ne tik modernistine „karūna“ padabintas pagrindis jo pastatas, bet net 8 padaliniai, įsikūrę reikšminguose Kauno pastatuose. Dalis jų – tai žymių tarpukario asmenybių memorialiniai butai. Viename jų, A. ir P.Galaunių namuose, jau veikia paroda „Arno Funk[cionalizmas]“.  Arnas Funkas – vienas darbščiausių modernizmo architektų, suprojektavęs ir Galaunių namus. 

Prie „modernistų“ judėjimo jungiasi ir tarptautinis dokumentinių filmų festivalis, siekiantis per kino meną užduoti nepatogius klausimus, tikromis istorijomis įkvėpti atvirus pasauliui žiūrovus ir paskatinti teigiamą pokytį visuomenėje. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis renginys 2022 m. pakvies į filmų peržiūras Kauno tarpukario modernizmo erdvėse.

„Modernizmas ateičiai“ – tik viena iš „Kaunas 2022“ programų, kurios padeda Kaunui ir Kauno rajonui tapti Šiuolaikine sostine. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.

Visa 2022-ų metų programa: https://kaunas2022.eu/programa/.

Naujausi straipsniai