Praktiškoji, beveik su chiropraktiko parašu kuprinė populiariojoje madoje yra beveik naujokė, t. y. madinga tapo tik dešimtajame dešimtmetyje. Iki to laiko buvusi kelionių bendražygė ir mokyklos knygų krepšys, suaugusiems reikalinga nebent žygiui į kalnus. (Ir tai ne visada ir ne visiems. Pati kuprinei jaučiau nepaaiškinamą pasipriešinimą. Iki dabar.)
Dešimtajame dešimtmetyje kuprinė tapo svarbiausiu aksesuaru – prie nutįsusių, grunge siluetų geresnio aksesuaro ir negalėtum įsivaizduoti, nei gyvenimo mačiusią (ar taip atrodančią), žemai kabančią didelę ir beformę kuprinę. Rafinuotesnės madistės rinkosi mažas ir / ar struktūriškas kuprines.
Kaip ir bet kuriame mados periode, kai tam tikras aksesuaras ar drabužis tampa kvapą gniaužiančio populiarumo, net – periodo simboliu, jo likimas gali būti dvejopas: adaptuotis ir tapti klasika arba išnykti. Ilgam (iš mados galutinai neišnyksta niekas). Kuprinei nutiko pastarasis variantas. Ji dingo nuo populiariosios mados podiumų, iš gatvės, liko nešiojama tik ištikimiausių gerbėjų ir menininkų sluoksnio, kuriems gyvenimas – nesibaigiantis žygis.
Per pastaruosius metus kuprinė išniro iš užmaršties – drauge su aktualiomis dešimtojo dešimtmečio tendencijomis. Tik dabar ji – kuo rimčiausiai rafinuota, skirta suaugusiems, stilinga, struktūriška ir šiuolaikiška. Visų įmanomų tekstūrų ir audinių, nuo įprasto kuprinės dizaino (suraukiama viršuje, su kišene ar keliomis išorėje) iki aptakios, architektūriškos, minimalistinės ar grakštų rankinuką primenančios. Praktiškumo atžvilgiu dar patobulėjo – nusegamomis petnešomis kuprinė pavirsta į rankinę.
Ieškantiems išties universalaus krepšio skoningiems miestietiškiems žygiams – tendencija kaip pagal užsakymą. Ji verta dėmesio – stuburas už tai padėkos.
Beje, ieškodamos kuprinės, užmeskite akį į vyriškų aksesuarų skyrius – ten galite rasti tai, ko ieškote. O laikantis dešimtojo dešimtmečio unisex tendencijos, tik ten ir turėtume jos ieškoti (vyriškus drabužius jau prisitaikėme, pavyzdžiui, megztinius. Ir skrybėles).
