MO muziejaus Mažojoje salėje atidaryta nauja interaktyvi paroda „Atspirties taškas“, kuri kviečia meną ne tik pamatyti, bet ir patirti. Jai suburti skirtingose srityse Lietuvoje ir užsienyje kuriantys menininkai, kuratoriai, patirčių dizaineriai, garso režisieriai. Rezultatas – video meno, tapybos, fotografijos, meno instaliacijos kūriniai, kurie kviečia žiūrovą liesti, pakelti, išgirsti, kas menininkui yra kūrybinio proceso atspirties taškas.
Pažinti meną per patyrimą
Pasak MO muziejaus atstovų, meno muziejuose dažniau girdime draudimus – neliesti, nebėgioti, bet rečiau lankytojui yra suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti parodoje – patirti, pajausti.
„Jau pirmojoje parodoje pastebime, kad lankytojai yra labai smalsūs ir nori kažką padaryti. Žmonės nori paliesti ar paragauti pieną stiklinėje Jurgos Barilaitės kūrinyje „Audra stiklinėje” arba perdėlioti pienes Lino Katino kūrinyje“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė – „Kadangi mūsų misija yra įtraukti žmones pažinti ir patirti meną, subūrėme jaunų, perspektyvių menotyrininkų ir Londone studijavusių potyrių dizainerių komandą, kuri sutiko eksperimentuoti įtraukiant lankytojus į šiuolaikinio meno pažinimą“, – tęsia M. Ivanauskienė.
Parodos komanda – jauni Lietuvos talentai
Parodai „Atspirties taškas” MO muziejus subūrė jaunuosius Lietuvos talentus, kuriančius skirtingose srityse Lietuvoje ir užsienyje. Parodoje eksponuojami video meno, tapybos, fotografijos kūriniai ir meno instaliacija, sukurti šešių autorių – Geistės Marijos Kinčinaitytės, Eglės Ulčickaitės, Liudo Parulskio, Jurgos Barilaitės, Vytauto Viržbicko ir Andrej Polukord. Pačią parodą ir interakcijas įgyvendino pripažintų Lietuvoje ir užsienyje meno projektų bendraautoriai: kuratoriai Gabrielė Radzevičiūtė ir Marius Armonas, patirčių dizaineriai Justas Motuzas, Lukas Valiauga ir Inga Galvanauskaitė bei garso režisierius Antanas Dombrovskij.
„Lietuvos talentai bei jų atskleidimas visada buvo viena iš mūsų vertybių. Todėl įvairi ir iš skirtingų sričių suburta parodos komanda yra lyg inovacija kultūros ir meno erdvėje, kuri paskatins žiūrovus dar kitaip pažiūrėti į šiuolaikinį meną. Džiaugiamės galėdami padėti jaunai parodos kūrėjų komandai įgyvendinti jų modernias iniciatyvas ir priartinti meną prie kiekvieno iš mūsų“, – sako parodos rėmėjo, įmonės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Kūrinius papildo interaktyvūs objektai
Parodoje eksponuojami kūriniai pasakoja istorijas: G.M. Kinčinaitytės fotografijos kvies paklaidžioti tarp Marso ir Žemės, L. Parulskio video projekcija – stebėti bėgantį miestą, o A. Polukordo „Šlagbaumas” – pajusti trukdymą judėti pirmyn.
Lankytojų taip pat lauks kiekvienam kūriniui sukurti specialūs interaktyvūs dizaino objektai, kuriuos palietus, pakėlus ar atlikus kitą veiksmą bus galima sužinoti, kas buvo atspirties taškas menininkui kūrybiniame procese. Ši galimybė savotiškai „prakalbinti“ objektus, parodos autorių teigimu, padeda labiau įsijausti į pažinimo procesą.
Interakcijas kūrusių dizainerių nuomone, šiuolaikinį meną nepakanka vien stebėti, apie jį reikia ir norisi daugiau sužinoti, o tai pasiekti padeda potyrių dizainas – interakcijos. Dizaineris Justas Motuzas, dirbęs kartu su kolegomis Inga Galvanauskaite ir Luku Valiauga, pabrėžia, kad „kuriant potyrius parodose svarbiausia ne naujas technologinis sprendimas, o idėja, pasakojama istorija, kuriai parenkamas tinkamiausias tai padaryti būdas ir technologija“.
„Nepasakosiu, pats patirk“
Parodos kūrėjai nesiekia suformuoti kažkokio konkretaus įspūdžio, palieka tai patirti patiems. „Jei parodos žiūrovas sakys savo draugui „eik ten, aš tau nieko nepasakosiu, pats patirk“, tai savo tikslą būsime pasiekę“, – atvirauja jie.
Paklausta, ką patartų daug žinių apie meną neturinčiam žiūrovui, viena iš parodos kuratorių Gabrielė Radzevičiūtė pasiūlė: „Žvelgiant į šiuolaikinio meno kūrinius, žiūrovui patarčiau nespausti savęs į kampą ir pamiršti išankstines nuostatas. Šiuolaikinio meno yra daug ir įvairaus, jis kalba apie įvairius procesus, vykstančius su mumis arba kaip tik kalba apie mums svetimus, tolimus dalykus. Jie tam tikru metu gali atrodyti tiek įdomūs, tiek neįdomūs, o po kažkiek laiko gali pasirodyti turintys visai kitą prasmę, nei manyta iš pradžių“, – sako menotyrininkė G. Radzevičiūtė, viena iš MO muziejaus interaktyvios parodos kuratorių.
Be išankstinių nuostatų ir teisingų atsakymų
„Šiuolaikinis menas yra tam tikra galvojimo forma. Jis tik pasiūlo mintį, idėją, o žiūrovas gali pats spręsti, ar kūrinys pateisina ją ar ne“, – prideda parodos kuratorius Marius Armonas.
Menotyrininkų teigimu, pažindinantis su šiuolaikiniu menu didelę įtaką gali daryti išankstinis nusiteikimas, nepasitikėjimas savo žiniomis – ar jos pakankamos suprasti „taip, kaip reikia?”. Pasak jų, pakanka tik smalsumo ir save motyvuoti ieškoti. Būti vaikais – jie palakstę po parodos salę visada pamato juokų ir jiems aktualių dalykų. Taigi kiekvienas turėtų nepamiršti, kad šiuolaikinis menas nėra kuriamas siaurai intelektualų grupei. Norint jį suprasti, tereikia būti atviriems.
Parodą „Atspirties taškas“ lankytojai galės aplankyti nuo kovo 8 d. iki balandžio 14 d. MO muziejaus Mažojoje ekspozicijų salėje.
Apie MO
MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Vos per pirmus tris mėnesius MO muziejų aplankė beveik 100 000 lankytojų.
MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.
