MO muziejuje – garsusis Šarūno Saukos paveikslas

Šarūno Saukos paveikslas MO muziejuje
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-09-04 12:43
Didžiausias ir tikriausiai daugiausia karštų diskusijų Lietuvoje sukėlęs Šarūno Saukos kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ visą rugsėjo mėnesį eksponuojamas MO muziejuje. Lankytojai žymųjį ir dešimtmetį Prezidentūroje rodytą paveikslą gali pamatyti nuo rugsėjo 4 iki rugsėjo 30 dienos.

Milžiniška tapybos drobė Prezidentūroje buvo eksponuota nuo 2010 metų – abiejų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu. Pasibaigus Prezidentės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje suteikiant išskirtinę galimybę pagaliau pamatyti jį iš arti.

Visos Lietuvos paveikslas

Š. Saukos kūrinys papildo šiuo metu MO muziejuje eksponuojamą MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ bendrą parodą „Mūsų asmenukė“.

„Garsusis Š. Saukos kūrinys praturtino ir papildė dabartinę mažąją parodą MO muziejuje. Tai visos Lietuvos paveikslas, portretas. Viešai eksponuojamas kūrinys yra pirma ir gali būti, kad vėl negreitai pasitaikysianti proga pamatyti kūrinį gyvai. Paveikslas pats iš savęs kelia diskusijas, tarsi provokuoja atrasti save šiame portrete, pamąstyti, kaip atrodo tas Lietuvos tūkstantmetis. Taigi jis ir MO muziejaus lankytojus kvies turėti savo nuomonę“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Atpažįstami veidai paveiksle

Prieštaringa, istorinė drobė savaip iliustruoja pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją. Dvejus metus kurtas paveikslas yra didžiausias Š. Saukos nutapytas darbas, kurį sudaro devynios dalys. Pirmą kartą žvelgiant į kūrinį, ištapyta žmonių minia atrodo neatpažįstama, tačiau geriau įsižiūrėjus galima pastebėti istorines asmenybes: Joną Basanavičių, Simoną Daukantą, Žemaitę, Maironį, Petrą Cvirką, Vaižgantą, Šatrijos Raganą, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Antaną Smetoną ir daugelį kitų.

D.Grybauskaitei išsirinkus šį paveikslą, kilo visuomenės aistros. Diskutuota, ar galima taip vaizduoti istorines asmenybes. Garsius visuomenės veikėjus menininkas pavaizdavo be jokių atributų ar išskirtinių ženklų – nuogus. Pats autorius savo kūriniu norėjo parodyti, kad nepaisant nuopelnų ar įgyto statuso visi esame žmonės ir nei vieno iš mūsų neaplenkia baimės, vienatvės ar kaltės jausmas.

Ir perteikia istoriją, ir pats jau tapo istorija

Prezidentūros salė, kurioje buvo žymusis paveikslas, buvo netgi neoficialiai vadinama Saukos sale. Taip ją vadino darbuotojai ir netgi svečiai. O svečių būta daug. Prezidentūroje paveikslą apžiūrinėjo prezidentai, princai, politikai, vyskupai.

Kaip prisimena D. Grybauskaitės patarėja Marija Dautartaitė: „Saukos salėje svečių būdavo nemažai – ji buvo viena pagrindinių erdvių darbiniams susitikimams. Visi jie prasidėdavo nuo paveikslo aptarimo. Kad ir koks svarbus ar rimtas susitikimas laukia, atvykus į salę paveikslo tiesiog neįmanoma nepastebėti. Jis praplečia erdvę ir kartais atrodydavo, kad susitikime dalyvauja visa nutapyta minia.“

Kai prezidentė D. Grybauskaitė išsirinko šį kūrinį, buvo teigiama, kad ji norėjo netipiškai paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį, netgi šiek tiek visus sukrėsti. Tokiu būdu buvusi šalies vadovė kvietė kitaip pažvelgti į praeitį ir į dabartį bei visuomenei priminti nelengvą Lietuvos istoriją.

Daugiau nei 6 metrų pločio Š. Saukos kūrinį „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“ MO muziejuje galima pamatyti ir įdėmiau apžiūrėti iki rugsėjo 30 dienos.

Temos:

MO paroda Kultūra

Naujausi straipsniai