Metų žmogaus apdovanojimas Viktorui (64) ir Danguolei (60) BUTKAMS nebuvo netikėtas. „Kadangi prieš ceremoniją buvo labai detaliai derinamas mūsų dalyvavimas, tai sukėlė atitinkamų įtarimų“, – juokiasi abu. Kita vertus, kas gi labiau už juos būtų nusipelnęs tokio įvertinimo – kas dar savo lėšomis pastatė modernaus meno muziejų Lietuvai?
Visą gyvenimą rinkti modernaus meno kolekciją ir įkurdinti ją specialiai pastatytame MO muziejuje – toks sumanymas skamba lyg kokio užsienio milijonieriaus, meno mecenato ar Holivudo žvaigždės įnoris. Tačiau tai padarė lietuviai – Viktoras ir Danguolė Butkai. 2010-aisiais biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras įmonę „Fermentas“ pardavė JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“.
Sandoris buvo rekordinis – 260 milijonų JAV dolerių. Pinigai pasidalyti tarp akcininkų, sumokėti mokesčiai, investuota į fondus. „Paskui žiūrime, vis tiek dar nemažai yra, reikia galvoti, ką su jais padaryti“, – interviu yra pasakojęs ponas Viktoras. Palikti juos savo trims vaikams ir anūkams neatrodė teisinga. „Statistika rodo, kad pinigai dingsta trečioje kartoje: anūkai pinigus iššvaisto greitai ir ne patiems geriausiems tikslams“, – aiškina. Be to, galvodamas, kaip elgtis su pinigais, ponas Viktoras prisiminė vieno JAV milijardieriaus posakį, kad turi būti gėda mirti turtingam. „Iš pradžių aš to nesupratau. Bet galvoju, kaip čia dabar, man dar liko pinigų, o jei imsiu ir mirsiu, man bus gėda. Reikia ką nors daryti, – šmaikštavo verslininkas. – Pinigus reikia sugebėti ne tik protingai uždirbti, bet ir protingai išleisti.“ Taip gimė modernaus meno muziejaus idėja. O visą gyvenimą rinkta kolekcija gavo namus.
MO muziejaus kolekcijoje – apie 4500 vaizduojamojo meno kūrinių. Didžioji jų dalis – iš nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, po 1990 metų, dalis yra iš Sovietų Sąjungos laikų: tai – darbai, kurie anuomet į muziejus nepateko, nes neįtiko sistemai. „Fotografijų – pusantro tūkstančio, turime surinkę visą Lietuvos aukso fondą. Tūkstantis trys šimtai grafikos, tūkstantis du šimtai tapybos darbų, koks šimtas video, dar skulptūros“, – apie savo kolekciją žurnalui „Žmonės“ pasakojo šeimininkai. Išleisti populiarūs meno leidiniai vaikams bei suaugusiesiems, kartu su profesore Raminta Jurėnaite sudaryti garsių, nepelnytai pamirštų autorių albumai. Į juos nugulė ir moderniojo meno kolekcijos kūriniai, atspindintys to laikotarpio Lietuvos dailės panoramą. Meno kūrinių kolekcija Butkams kainavo penkis milijonus eurų, dar trys milijonai buvo sumokėti už žemę ir septyni milijonai – už muziejaus pastato statybą. Kasmet MO išlaikyti, skaičiuojama, reikės dar milijono eurų. Butkai tikisi, kad dalį lėšų muziejus uždirbs iš bilietų, galbūt prisidės daugiau mecenatų. „Suprantame, kad kritikuoti lengva, todėl vienintelė išeitis buvo tiesiog pačiam imti ir padaryti geriau. Mes pasirengę įpūsti gaivaus vėjo“, – interviu yra sakęs ponas Viktoras.
Už tokį gražų pavyzdį mums visiems, už gyvybę, grąžintą svarbiai Vilniaus vietai, už erdvę, kurioje užvirė kultūrinis gyvenimas, „Žmonės 2019“ renginyje ir buvo įvertinti MO muziejaus įkūrėjai. Nors sugriovė įprastą milijonierių įvaizdį su Lietuva pasidalydami ne tik savo turtu, bet ir dalimi gyvenimo, nors sugalvojo ir atliko neįkainojamą istorinį darbą, kurį mato visas pasaulis, ponai Butkai nepradėjo jaustis ypatingais žmonėmis. Atsiėmę apdovanojimą ir nulipę nuo scenos šmaikštavo, kad renginys – ne jų gyvenimo būdui, bet buvo visai smagu.
Pastatę ir atidarę MO muziejų sulaukėte be galo daug dėmesio. Tikėjotės jo tiek daug? Ar neišvargino?
Tiesa, dėmesio perteklius vargina. Todėl daugiau muziejų nestatysime (juokiasi).
Atsiimti apdovanojimo į sceną pakilote su nemaža dalimi MO komandos. Kodėl dalijatės dėmesiu ir šlove su kitais žmonėmis?
Tiek daug dėmesio nesitikėjome, todėl mielai dalijamės juo su MO komanda. Be to, vienas, kad ir geriausias, vadovas niekada nepadarys tiek, kiek gali nuveikti kartu su dešimčia komandos narių.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai muziejus atidarytas? Ko jame atsirado, o gal pradėjo trūkti?
MO muziejus – tik vienas, gal ryškiausias mūsų projektas. Bet, matyt, dar teks jį nemažai pagloboti, kol tvirtai atsistos ant kojų. Trūksta tik laiko.
Dažnai būna nuomonių pasidalijimo ir abejonių, kas vertas ar nevertas tokių apdovanojimų. Tačiau vertinimo komisijai nekilo jokių abejonių, kad jūs verti Metų žmogaus titulo. O jei būtų jūsų valia, kam būtumėte jį skyrę?
Reikėtų gerai pagalvoti, bet sau tikrai nebūtume skyrę (juokiasi).
Statulėlė stovės jūsų namuose ar atiduosite į muziejų?
Jau perdavėme ją MO komandai. Apdovanojimas bus muziejaus biure.
Kiek judviem vertingas toks apdovanojimas? Lyg ir ne Nobelio premija...
Kiekvienas apdovanojimas vertingas tiek, kiek prasmingas. Už šitą – beveik dešimt metų darbo. Ir jau pirmasis atlygis – 80 tūkstančių lankytojų, apsilankiusių muziejuje vos per pirmus tris mėnesius nuo jo atidarymo.