Mitybos specialistė Raminta Bogušienė: „Sveika mityba – tai būtinybė, ne mada“

VšĮ „Sveikatai palankus“ ekspertė Raminta Bogušienė
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-07-28 13:00
Dauguma galvoja, kad sveika mityba – tai kraštutinumai. Mėsos nevalgymas, neskanus ir brangus maistas – nieko panašaus. Vegetarizmas, veganizmas ar ekologiškų maisto produktų vartojimas siejamas su sveika mityba. Bet tiesioginės sąsajos nėra. Kodėl?

Vegetarizmas, veganizmas – nebūtinai sveikiau

„Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikatai palankiai arba ne. Tai, kad jis renkasi ekologiškus maisto produktus, dar tikrai nereiškia, jog jo mityba subalansuota ar kad organizmas gauna visas jam reikalingas maistines medžiagas.

Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis jiems alergiškas arba organizmas jų netoleruoja, kas tuomet atsitinka? Žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus.

Neretai mitybos racione atsiranda ir didžiuliai rafinuoto cukraus kiekiai, kai vegetarų ar veganų mityba būna nesubalansuota. Pasitaiko saikingumo nepaisymas ir persivalgymo pasekmės pasireiškia padidėjusiu kūno svoriu.

Juk energijos reikia iš kur nors gauti? Kai negauni pakankamai baltymų, kas belieka, tik rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusiais prastos kokybės riebalais ar kitą prastą maistą. Žinoma, subalansavus mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę“, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė ir įkūrėja VšĮ „Sveikatai palankus“ Raminta Bogušienė.

Mitybos specialistė kviečia atkreipti dėmesį, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti t. y. ekologiškus ar įprastinius, mėsą valgyti ar ne, bet nekalba, kaip ir kiek jų suvalgyti.

„Visuomenėje nėra valgymo kultūros tradicijų. Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadienio pietų. Juk maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, tai – kultūros ir bendravimo dalis su mus supančiais artimaisiais.

Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalijasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Jau nekalbu apie tokias tradicijas kaip valgių gaminimą bei daržovių ar žalumynų auginimą kartu su vaikais, kadangi taip perduodame ne tik tradicijas iš kartos į kartą, bet šalia mūsų auga laimingi ir savimi pasitikintys vaikai.

Kaip ir rūbų madoje, taip ir maisto srityje – tendencijos egzistuoja. Todėl vegetarizmą, veganizmą, tiek augalinės kilmės maisto vartojimą priskiriu prie mados tendencijų, bet iš kitos pusės suprantu žmones, kurie dėl etinių sumetimų atsisako vartoti gyvūninės kilmės produktų.

Ne paslaptis, kad dirbdama mėsos pramonėje pati tam tikrą laiką mėsos produktų nevartojau. Tačiau nors ir vėliau pradėjau valgyti mėsą, vartoju ją tik šviežiai paruoštą, o ne perdirbtą (rūkytą, vytintą, sūdytą, mėsos faršą ir pan.) ir nesuvalgau tiek, kiek būdinga dažnam lietuviui – kai pusryčiai, pietūs ir vakarienė neapsieinami be mėsos“, – tikina R. Bogušienė.

Koks yra sveikos mitybos apibrėžimas?

Sveikataipalankus.lt įkūrėja R. Bogušienė mano, kad visais laikais sveika mityba turi ir turės vieną apibrėžimą ir ji yra ir bus ne mada, o būtinybė.

„Žmonės puikiai supranta, kad tai, kokį maistą į save dedame, tokie ir esame. Taip pat svarbu, kaip tą maisto produktą suvalgysime ir kaip organizmas jį suvirškins. Jei mėsos ar pupelių nekramtome, tai nesistebėkime, kad sutrinka virškinimas, o nesuvirškintas produktas sudaro puikias sąlygas puvimo procesui, kurio metu išsiskiria mūsų organizmui žalingos medžiagos“, – tikina R. Bogušienė.

Kalbant apie sveikos mitybos apibrėžimą, pirmiausia mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad maisto produktai turi būtų užauginti sveikatai palankiu būdu t. y. naudojant tik tas priemones, kurios būtinos praturtinti dirvą, augalą, kad jis nebūtų užterštas kenkėjais ar ligomis. Visi kasdieniniai maisto produktai turi būti „gryni“ t. y. kuo mažiau perdirbti.

„Jei grietinė, tai grietinė, o ne augalinių riebalų mišinys. Jei bulvė, tai bulvė, o ne bulvių traškučiai, jei saldumynas – tai morka su medumi ar tikrojo juodojo šokolado gabalėlis, o ne riebalų ir rafinuoto cukraus spalvota pakuotė.

Dar pridurčiau, kad mityba privalo būti subalsuota, įvairi, kad gautume reikalingą kiekį mūsų organizmui maistinių medžiagų. Ir visais laikais bus svarbi valgymo kultūra ir lėtas valgymas, nes tik taip pajusime, kiek turime suvalgyti“, – tikina R. Bogušienė.

Kaip turėtume keisti savo mitybos įpročius, kad gyventume iš tiesų sveikiau?

„Visų svarbiausia vidinė ramybė, harmonija su savimi ir aplinka. Kai jautiesi mylintis save ir pasaulį aplink bei iš esmės laimingas, tu niekada neleisi savo organizmo teršti prastu maistu. Nepraleisi valgymų, pagal juos planuosi savo dieną, nes žinai ir jauti, ko reikia tavo organizmui.

Jei valgai nereguliariai, po 5–6 valandų nevalgymo, garantuotai kitą kartą persivalgysi. Įsiklausęs į savo organizmą tu jausi, koks aktyvumas ar rytinė mankšta, o gal meditacija tau labiausiai reikalinga. Nė vienas specialistas negali pasakyti, kas tau tiksliai tinka ir kaip tu turi gyventi sveikai, jie turi praplėsti tavo požiūrį apie sveikatai palankų gyvenimo būdą, o tu turi atsirinkti pats, kas tau palanku“, – tikina specialistė.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai