Kartais vadinamasis „sveikas“ maistas nėra toks sveikas, kaip mums atrodo. Ypač, jeigu jo padauginame ar renkamės ne pačios geriausios kokybės. Taigi, kokie mitai dažniausiai patenka į mūsų skrandį?
Soja
Sojos padažas, pienas, faršas, mėsa, pupelės ir daugybė kitų produktų jau seniai karaliauja parduotuvių lentynose. Rašoma, kad juose gausu baltymų, mažai riebalų, todėl natūralu, kad daugelis soją laiko itin sveiku maistu. Tačiau labiausiai eskaluojamas sojos trūkumas tas, kad ji dažnai genetiškai modifikuojama. O apie GMO įtaką mūsų sveikatai esame girdėję ne vieną paskaitą. Dar reikėtų pabrėžti, kad sojoje gausu fitoestrogenų, kurie savo struktūra primena moteriškuosius hormonus estrogenus. Teigiama, kad produktai su fitoestrogenais moterims padeda lengviau išgyventi klimaksinį laikotarpį, tačiau apie jų įtaką vyrams kalbama neigiama prasme. Be to, kai kurie sojos produktai gali pakenkti ir skydliaukės, širdies ir kraujagyslių veiklai, trukdyti pastoti.
Bene geriausiai vertinami fermentuoti sojos produktai, tarkime, tofu sūris, miso pasta, todėl tokius galite skanauti, tačiau visuomet skaitykite etiketes ir rinkitės ekologiškos kilmės. O jeigu norite gauti dar daugiau augalinės kilmės baltymų, tuomet metas į valgiaraštį įtraukti avinžirnius, kurie tinka įvairiausiems patiekalams: salotoms, sriuboms, troškiniams, užtepėlėms.
Lašiša
Kokia žuvis sveikiausia? Tarkime, lašišoje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios palankiai veikia smegenų, širdies veiklą. Jos nesunku įsigyti, tik entuziazmą vėsina vis dažniau pasigirstantys perspėjimai, esą fermose lašišos šeriamos ne natūraliais, o sintetiniais, iš naftos gaunamais pašarais, be to, galbūt maistui auginamos genetiškai modifikuotos žuvys.
Specialistų teigimu, daugelis rūšių žuvų labai užterštos sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Ypač atvežtos iš Rytų šalių. Po Japonijoje įvykusios katastrofos aptikta nemažai radioaktyvių žuvų. O kas guli mūsų parduotuvių vitrinose? Unguriai – iš Kinijos (dirbtinai užauginti), pangasijai – 90 proc. iš Vietnamo. Kai kurie nesąžiningi žuvų augintojai, kad tik gautų kuo didesnį pelną, žuvis gydo įvairiais cheminiais vaistais, šeria pašarais su hormonais. Ta pati mūsų Baltijos jūra yra labai užteršta... Tad net neįtariame, kokių nuodingų medžiagų gauname valgydami žuvį ir jūrų gėrybes. Žinoma, dažniausiai kenksmingos medžiagos neviršija leistinų normų, tačiau ilgą laiką vartojant gyvsidabriu, dioksinais, sunkiaisiais metalais užterštą žuvį (mėsą, pieno produktus), organizme kaupiasi nuodingosios medžiagos, kurios pamažu nuodija jį ir gali tapti rimtų ligų priežastimi.
Ką galime padaryti? Prieš pirkdami žuvį, atidžiau patyrinėkite etiketę, kokiuose vandenyse ji pagauta ar kokiuose vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, upėse) veisiama. Patariama rinktis natūralioje aplinkoje užaugintą žuvį. Pavojingos medžiagos labiausiai kaupiasi jūrinėse riebiose žuvyse (tune, lašišoje, skumbrėje ir kt.). Mat tokios kenksmingos medžiagos kaip dioksinai ir polichlorinti bifenilai yra tirpūs riebaluose, biologiškai patvarūs ir sunkiai suardomi junginiai, kurie lengvai kaupiasi žmonių ir gyvūnų riebaliniame audinyje. Teigiama, kad žuvyse gali susikaupti šimtus kartų didesnė pavojingų medžiagų koncentracija nei vandenyje. Puiki išeitis ieškantiems sveikensio gyvenimo alternatyvų – parsisiųsti „Lietuvos gamtos fondo“ paruoštą žuvų vadovą, kuriame aiškiai aprašytos įvairiausios žuvys ir jūros gėrybės su rekomendacijomis, ką tikrai verta dėti ant stalo.
Avižiniai dribsniai
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pabrėžė, kad greitai paruošiami dribsniai mūsų organizmui duoda labai mažai naudos, be to, dar greičiau užsinorime valgyti. Taigi, kaip pats sveikiausias pusrytis reklamuojami avižiniai dribsniai, nėra toks nekaltas, kaip gali atrodyti. Štai pilno grūdo produktai visuomet bus daug sveikesni, tad avižų kruopos – puikus pasirinkimas. Jose išsaugomos visos organizmui naudingos medžiagos. Tiesa, virsite ilgai, todėl pernakt galite pamirkyti vandenyje. Avižose gausu baltymų, mangano, fosforo, seleno.
Sušiai
Norite pietums pasimėgauti sušiu? Negalvokite, kad jie nekaloringi ir neprisideda prie kilogramų augimo…
- Vien ką reiškia riebios sudedamosios dalys. Jų mūsų užkandinėse gaminamuose sušiuose nestinga. Štai majonezas, kreminis sūris... Atsisakiusios šių ingredientų, sutaupysite ne vieną kaloriją, o ir skonis nenukentės. Taigi geriau marinuotas imbieras, kuris aktyvina virškinimo sistemą ir medžiagų apykaitą, ar vasabio pasta, pasižyminti antibakteriniu poveikiu.
- Druskos perteklius itin nesveika, tad sušius skaninkite tokiu sojų padažu, kuriame jos būtų kuo mažiau.
- Rudieji ryžiai vietoj baltų gal ir neįprasta, tad kodėl gi nepabandžius?! Ypač jei sušius gaminate pačios namie. Ruduosiuose ryžiuose daug ląstelienos, naudingųjų medžiagų ir mineralų (pavyzdžiui, mangano, fosforo). Žinoma, sušių žinovai tuoj paprieštaraus, kad šiam patiekalui būtini specialūs ryžiai, bet kas uždraus eksperimentuoti?
- Riebalai gali būti ne tik žalingi. Pavyzdžiui, riebiosios omega-3 rūgštys netgi labai naudingos ir reikalingos mūsų organizmui. Taigi vėl peržvelkite sušių ingredientus: lašiša ir tunas turi mažiau kalorijų, todėl puikiai tiks net ir besilaikančioms dietos, o gerieji riebalai, esantys juose, gali net pagreitinti medžiagų apykaitą! Tik žuvį rinkitės atsakingai...
- Ne paslaptis, kad keptas maistas nepatenka į paties sveikiausio maisto sąrašą, tad sušiai su traškia tešlos plutele, skrudinta riebaluose, pats prasčiausias pasirinkimas norinčioms valgyti sveikiau.
- Genialumas slypi paprastume. O geriausias ir sveikiausias sušis yra toks, kuriame nėra daugybės sudėtinių dalių. Tarkim, paprasčiausi maki ritinėliai su agurkais ar avokadais tikrai neapsunkins jūsų skrandžio, bet bus ne mažiau gardūs.