„Sapiens Music“ projekte sudalyvavusi Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep (34) sako, jog muzika – neatsiejama jos pasaulio dalis, ir nors kurį laiką ši dalis buvo kiek nustumta į šalį, sugrįžti prie dainavimo visuomet smagu. Žmonės.lt kalbina žinomą moterį apie kūrinio „Baisi buitis“ premjerą, dainas su sūnumi Kristijonu ir būsimą albumą.
Dovile, kartais net sunku išvardyti visas sritis, kuriose save realizuojate, o juk kadaise pradėjote nuo muzikos. Kokią vietą jūsų gyvenime ji dabar užima?
Aš pati sau šį klausimą neretai užduodu. Man atrodo, kad dabar su muzika mūsų santykiai yra neapibrėžti – tuoktis neskubame, bet ir skirtis nesigauna, nes tokia meilė nutinka tik kartą gyvenime (juokiasi). Artimiausia mano aplinka žino, kad muzikinės disciplinos kasdienybėje man labai ilgu.
Žinau, devyni amatai, o dešimtas – badas, tačiau aš kitaip jau nebegaliu
Pasiilgau scenos, publikos, tos tikrosios, ne virtualios, ne rinkodaros specialistams, o muzikantams skirtos. Tuo pačiu suprantu, kad mano širdis priklauso dar ir kitoms sritims, kuriose ieškau ir randu save. Žinau žinau, devyni amatai, o dešimtas – badas, tačiau aš kitaip jau nebegaliu. Tikiu, kad muzika manyje skambės, kad ir kaip mano kelias pasisuktų. O jei norėsiu jos daugiau, jau žinau, kaip ir ką reikia daryti.
Neskaitant skirtingų veiklų, pats svarbiausias ir vienareikšmiškai didžiausią laiko dalį užimantis dalykas dabar jūsų gyvenime – motinystė. Esate sukūrusi dainų Kristijonui? O gal kartu rytais prieš veidrodį atsistoję kokią dainą užtraukiate?
Esu parašiusi „Lopšinę“ vaikams dar tada, kai Kristijonu nė nekvepėjo. Paradoksaliausia, kad šiandien gaunu tikrai daug žinučių iš susijaudinusių mamų, kurios man sako, kad mano daina yra jautriausias jų ritualų su vaikais momentas.
Aš tos „Lopšinės“ sūnui nedainuoju. Tiksliau, esu dainavusi keletą kartų, bet iš to, ką jis mėgdžioja, akivaizdu, kad geriau išmoko „aaa, pupa“ (juokiasi). Nekarksėsiu, kad labai muzikalus vaikas mums gavosi, sprendžiant iš to kaip jis mėgsta „Kakės Makės“ daineles, bet vaikams skirtos muzikos mūsų namuose daug. Gal jau reikėtų savus kūrėjus visu garsu groti pradėti. Ketinu būti ta mama, kuri tempia vaiką į savo mylimų atlikėjų koncertus (juokiasi).
Dažnai dainuoju sau po nosimi, tad Kristijonas yra priverstas mamos klausytis
Aš dažnai dainuoju sau po nosimi, tad Kristijonas yra priverstas mamos klausytis. Kartą labai susigraudino išgirdęs lietuvių liaudies dainą „Sėdžiu po langeliu“. Ir kas dabar pasakys, ar iš grožio, ar buvo taip blogai...
Apie ką jūsų šiandien „Sapiens Music“ projekte pristatoma daina?
Apie baisią buitį (juokiasi). Man norisi rašyti lietuviškai, norisi reflektuoti save, savo jausmus, aplinką. Taip ir gimė ši daina. Tiesą sakant, pirmiausiai aš parašiau „Bitchez Whitchez“, o šiemet mes su komanda nusprendėme, kad vis dėlto, ji turėtų pavirsti lietuvišku kūriniu. Vis dar viliuosi, kad ateis ta diena, kai dienos šviesa išvys abi versijos. Manau, kad angliškas tekstas nėra toks jau blogas, nors akivaizdu, kad geriau plunksną valdau gimtąja kalba.
Klausydamasi jau įrašytų kūrinių, žiūrėdama vaizdo klipus esate kritiška? Jums paprasta sau pasakyti: „puikiai pavyko“?
Aš iš tų žmonių, kurie dega procese, o rezultatas jau nebedomina. Nemėgstu savęs klausyti, į save žiūrėti. Kažkas sakys, kad tai labai geras įrankis mokytis, taisyti klaidas. Tačiau man, būtent dėl to ryškaus kritiškumo sau, visai nesinori mokytis žiūrint į tai, ką jau padariau. Nes tiesiog niekada neatrodo, kad JAU gerai.
Po ilgo laiko filmavotės muzikiniame projekte. Reikėjo tam emociškai, techniškai ruoštis?
Viskas pareikalavo daugiau susikaupimo, nei pasiruošimo. Aš tikrai senokai dainavau gyvai, senokai buvau scenoje muzikiniais reikalais. Man tai absoliučiai nuoširdžiai buvo didžiulis įvykis, dovana, įvertinimas, kad kažkam atrodo, jog dar turiu teisę būti šalia kitų, tikrų muzikantų.
Muzika man yra ta sritis, kurioje aš nestrateguoju, nedėlioju, neplanuoju
Galėtumėte sakyti, jog laikantis projekto idėjos „apnuoginote sielą“? O ar įmanoma muzikoje būti nenuoširdžiu?
Muzika man yra ta sritis, kurioje aš nestrateguoju, nedėlioju, neplanuoju. Tai – visiškas sielos išpylimas klausytojams po kojomis. Buvo labai intymu, labai jautru. Saulius yra nuostabus menininkas. Tas jausmas, kurį jis sukūrė aikštelėje... aš galvojau apie tai dar keletą dienų po filmavimo. Koks tai gražus projektas, kokią gilią prasmę ir žinutę nešantis...
Turite tolimesnių ambicijų, susijusių su dainavimu?
Iškart po „Sapiens Music“ dienos šviesą išvys ir „Baisios buities“ singlas. Po jo gyventi paleisime ir mano albumą. Nebėra kur trauktis, ar ne?
