Vėlyvą ketvirtadienio vakarą Palangoje buvo karūnuota nauja Lietuvos gražuolė. Šiemet fortūna nusišypsojo Rūtai Elžbietai Mazurevičiūtei (22) iš Garliavos – teisę studijuojančiai krašto apsaugos savanorei. Portalas Žmonės.lt naująją Mis Lietuvą pakalbino iškart po vidurnaktį pasibaigusio konkurso finalo, tradiciniame vakarėlyje, kuriame grožio karalienė visus vaišino tortu.
Ar gavusi šį titulą jautiesi kažkam kažką įrodžius?
Labiausiai, tai aš jaučiuosi sau įrodžiusi, kad galiu tai padaryti. Aš išsikėliau sau kažkokį tikslą ir jį įgyvendinau. Aišku, nesitikėjau, kad viskas pakryps būtent taip, bet labai džiaugiuosi gavusi tokią gyvenimo dovaną.
Be to, kad vyksi atstovauti Lietuvai „Mis Pasaulis“ konkurse, ar turi daugiau tikslų, ką su šiuo titulu nuveikti?
Kol kas mano tikslas būtent ir yra tikslingai ir teisingai atstovauti Lietuvai šiame konkurse. Be to, stengtis išgarsinti ją iš gerosios pusės. Parodyti pasauliui, koks yra šaunus Lietuvos moterų yra genofondas. O toliau... aš norėčiau tikėti, kad viskas vystysis savaime ir kuo geriausiai. Be jokių tikslų, uždavinių ir taip toliau. Darysiu tai, kas man teikia džiaugsmą.
Pasiruošimas konkursui tikriausiai kėlė didžiulį stresą, kaip tu su juo susidorojai?
Tikrai taip. Stresas yra didžiulis. Tas stresas... kuomet daug dalykų vienu metu darai, net nebejunti, kad jis iš viso yra. Daug dirbi, nereaguoji į stresą ir daugiau padarai. Be to, tas stresas išėjo į naudą – kilogramai tirpo savaime ir aš, aišku, labai tuo džiaugiuosi.
Ar nebijai, kad laimėjusi šį konkursą susilauksi ir neigiamos reakcijos? Pavyzdžiui, tau ims lipdyti žioplos blondinės ar tipinės misės etiketę?
Prisiminiau šmaikščią situaciją, kuomet vedžiau orus žiniose ir visi šnekėjo, kad kiekvienais metais veda brunetės, o štai šiais metais – orus ves blondinė. Bet man pranešant orus, jie tik dar kartą įsitikino, kad blondinė tai yra gyvenimo būdas, o ne plaukų spalva. Aš tiesiog esu lietuvaitė šviesiaplaukė.
Kas tave atlydėjo ir pasveikino laimėjus?
Pasveikino visi: nuo draugų, iki artimųjų ir širdies draugo Manto Pitkausko. Vieni skambino, kiti siuntė linkėjimus. Tėveliai neatlydėjo, nes tai ne pirmas konkursas, kuriame dalyvauju ir aš tvirčiau jaučiuosi save pristatydama nepažįstamai publikai, nei žinodama, kad kažkur sėdi tėvai. Visuomet bijau juos nuvilti. Man mažiau streso ir jaudulio, jei jie žiūri per televizorių. Bet aš visą laiką žinau, kad jie mane palaiko ir jaučiu jų ryšį su manimi.
Ar nebijai sumokėti tą, visus gąsdinančią populiarumo kainą: nusisuks draugai, išduos pažįstami, būsi atpažįstama gatvėje ir viešumui turėsi atiduoti savo duoklę?
Aš esu paprasta mergaitė iš Kauno rajono ir galbūt, kada nors būsiu verta milijono (kvatoja). O šiaip, nemanau, kad aš kažkaip išlepsiu. Bet jei taip ir nutiktų, draugai sakė, kad labai greitai mane nuleis ant žemės, tai aš visiškai dėl to neišgyvenu.