Mirus rašytojai N. Dangvydei, LGBT bendruomenė siūlo „Neringos pataisą“

Neringa Dangvydė/ Augusto Didžgalvio, Lietuvos gėjų lygos nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-03-22 20:22
LGBT bendruomenė gedi vakar mirusios rašytojos, iliustratorės ir vertėjos Neringos Dangvydės ir siūlo pasibaigus koronaviruso pandemijai priimti „Neringos pataisą“. 

„Liūdną netekties akimirką balsu skaitau Neringos pasaką „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“. Neringa rašė „Širdžiai neįsakysi. Kai ji prabyla, reikia klausyti. Kitaip laimės gyvenime nebus,“ – šypsosi karalienė, matydama už rankų susikibusius jaunuolius“. Ačiū, kad buvai asmeniniu pavyzdžiu išminties, vilties ir tiesos šaukle tiek savo kūryboje, tiek Lietuvos LGBT+ bendruomenei Tavęs fantastiškai trūks mūsų kovoje už lygiateisiškumą. Žinau – mažas gabalėlis „Gintarinės širdies“ kiekvieno iš mūsų širdyje neleis pamiršti, kad gėris ir žmogiškumas triumfuoja ne tik pasakose“, – sako Vilniaus miesto tarybos narys ir LGBT teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius. 

2013 m. pabaigoje tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto leidykla išleido N. Dangvydės pasakų rinkinį „Gintarinė širdis“, kurioje pavaizduotos ir dvi tos pačios lyties poros. Po kelių mėnesių, gavęs Seimo narių raštą, Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) knygą išėmė iš prekybos, viešai ją įvardijęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Remdamasi prieštaringai vertinamu Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu Žurnalistų etikos inspektoriaus taryba pasakas įvertino kaip žalingas nepilnamečiams iki 14 metų. Autorė, kartu su žmogaus teisių aktyvistų komanda tokį LEU  sprendimą apskundė teismui. 

 

Neringa Dangvydė/ Danguolės Dilytės nuotr.
Neringa Dangvydė/ Danguolės Dilytės nuotr.

Bylinėjimasis tęsėsi penkerius metus, byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, vėl buvo grąžinta į žemesnės instacijos teismą, o, išnaudojus visas teisinės gynybos priemones, praėjusių metų rudenį kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.  Per šį laikotarpį N. Dangvydei buvo priteista ir per 4000 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sutelktinio finansavimo platformoje padengė rašytojos kovą palaikę asmenys. 

„Liūdna, kad vakar Neringa mirė taip ir nesulaukusi teisingumo savo pačios šalyje. Neringa buvo žmogus, kuriam patriotinės vertybės ir Lietuvos laisvė buvo ypatingai svarbūs. Visus tuos penkerius metus teismuose ji kovo ne tik todėl, kad norėjo apginti savo pažemintą vardą, bet ir todėl, kad tikrėjo, jog Lietuva gali ir turi tapti teisingesne valstybe visiems. Todėl mūsų visų garbės reikalas, kad „Neringos pataisa“ – Nepilnamečių apsaugos neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo taisymas taip, kad jis neribotų kūrėjų laisvės kalbėti apie LGBT bendruomenę yra mūsų visų reikalas“, – sako LGBT bendruomenės narė Jūratė Juškaitė.

Šiuo metu galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas draudžia skleisti informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Remiantis šiuo įstatymu, praeityje buvo cenzūruoti ir du socialinės reklamos video klipai, praėjusių metų rudenį bandyta sustabdyti laidos „Spalvos“ apie tėčius-gėjus rodymą.

2014 m. Neringai Dangvydei už saviraiškos laisvės puoselėjimą įteiktas pirmasis Vaivorykštės apdovanojimas. 

 

Temos:

Aktualu

Naujausi straipsniai