Po sunkios ligos mirė Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, istorikas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Marčėnas. Šia žinia pasidalijo jo dukra, žinoma menininkė Nomeda Marčėnaitė.
„Prieš porą metų per tėvo jubiliejų buvo skaitomos būsimo jo romano ištraukos. Pabaigti dar vienos knygos nespėjo, bet buvo akivaizdu, kad jis jau pradėjęs dėlioti savo gyvenimo reziumė. Pabaiga atėjo greičiau nei tikėtasi, bet neabejojam, kad tėvas tikrai jautėsi save realizavęs per kūrybą, didžiavosi karjera, didžiavosi ir mumis – viena gražia, kita protinga... Spėkit, kuri yra kuri.
Mes labai dėkingos visiems, kurie padėjo, kai labiausiai reikėjo – kai kartais jautėmės sutrūkinėjusios medicinos pagalbos įkaitėmis ar net aukomis. Mes pakovojome ir tėtis pakovojo, bet dar tada, kai kalbėjo, spėjo pakartot, ką sakydavo pastaruosius 40 metų – nenorėčiau gulėti ir tik egzistuoti. Išeiti beveik taip ir pavyko. Dabar atsisveikinsime. Norėtųsi – kuo ramiau, su jūsų palaikymu mintimis, šio atsisveikinimo proga mums visiems prisimenant šalia esančius gyvuosius“, – soc. tinkle „Facebook“ linkėjo Nomeda Marčėnaitė.
Marčėnas gimė 1937 04 04 Marijampolėje, K. Donelaičio vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, o istorijos studijas – 1960 m. Vilniaus universitete. Dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, vėliau buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys ir naujai susikūrusios Istorijos katedros vedėjas. 2001–2006 m. Kauno technologijos universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas.
Buvęs R. Marčėno studentas, vėliau – kolega, baltistas, VDU Letonikos centro vadovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Alvydas Butkus prisimena: „Rimantas buvo vienas šviesiausių žmonių VU Kauno vakariniame fakultete. Inteligentiškumo etalonas.
Turėjo tvirtas pažiūras ir pilietinę drąsą. 1988 m. partorgų surengtoje kampanijoje Vasario 16-osios aktui suniekinti, R. Marčėnas tam tikslui skirtoje paskaitoje ramiai pareiškė, jog šis aktas turėjo ypatingą reikšmę Lietuvos istorijai, tuo priblokšdamas visai ko kito besitikėjusius organizatorius.“ Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus apie velionį rašo: „Ypatingai nuoširdus, atviras Kolega, kurį nuolat geru žodžiu prisimindavau nuo studijų metų VU. Jis mums dėstė Lietuvos istoriją, ir tas dėstymas buvo itin įsimenantis, gilus, išjaustas, drąsus, prisodrintas nežinomų ir oficialios sovietinės istoriografijos nutylėtų faktų.“
Pirmosios R. Marčėno publikacijos periodinėje kultūrinėje spaudoje pasirodė 1967 m. Per daugiau kaip penkis kūrybos dešimtmečius R. Marčėnas parašė keliolika recenzijų apie lietuvių prozininkų naujai pasirodžiusiais knygas, kelias dešimtis publicistinių ir mokslinių straipsnių, išleido 9 knygas, svarbiausios jų temos – ir senoji Lietuvos istorija, ir žvilgsnis į dabarties aktualijas. Buvo poros stambių monografijų ir enciklopedinio pobūdžio leidinių bendraautorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.
1985 m. R. Marčėnas tapo leidyklos „Vaga“ Pirmosios knygos konkurso nugalėtoju (Išrinktoji gentis: apysaka ir apsakymas), 2010 m. pelnė Jono Marcinkevičiaus literatūrinę premiją už istorinį romaną Sosto papėdėje (2009, 2010). R. Marčėno profesionalumas, visuomeniškumas, akademinė ir kūrybinė veikla įvertinta ir rašytojo namais tapusiame Kaune: 2008 m. už istorinį romaną Karūnos spindesio apakinti ( 2007) jam įteikta Kauno rašytojų Vieno lito premija, 2012 m. – Kauno m. savivaldybės III laipsnio Santakos garbės ženklas, 2017 m. – Kauno m. burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis.
Netekome išmintingo istorijos žinovo, epinių užmojų prozininko, įdomaus pašnekovo, spalvingos asmenybės.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota S. Žukausko g. 3B, 2 salėje, Kaune, lankymas rugsėjo 10 d., antradienį, 16.00-21.00 val, rugsėjo 11 d., trečiadienį, nuo 9.00 val. Urna išnešama 13.30 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse.